Dietologė įvardijo vaisių, kuris ir desertą atstos, ir apetitą sumažins

Šių vaisių savybės ir nauda žinomos nuo senų laikų, jas gyrė tokios garsios asmenybės, kaip Platonas. 
Unikalaus skonio, saldžios, minkštos, bet traškios tekstūros vaisiai turi ploną odelę, o jų spalva priklauso nuo rūšies – ji gali būti žalia, violetinė arba mėlyna ir juoda. Kas tai? Tai figos, kurios dar vadinamos filosofų vaisiais. Sveikatai palankios mitybos konsultantė gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad figos yra puikus vitaminų ir mineralų šaltinis, galintis padėti pakeisti potraukį saldumynams. 

Vitaminų ir mineralų šaltinis 
Senovės Graikija buvo viena iš tų kultūrų, kuri labiausiai išnaudojo nesuskaičiuojamą teigiamą figų poveikį sveikatai. Nuo natūralaus energijos šaltinio iki vaisto nuo karščiavimo – figos buvo vertinamos dėl savo maistinių savybių ir gydomojo poveikio. Graikijoje jos buvo laikomos delikatesu, todėl olimpinių žaidynių nugalėtojai būdavo vainikuojami figų lapais. Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, dėl universalumo ir maistinių savybių figos yra labai vertinamas aukštosios virtuvės maisto produktas. Jos suteikia energijos, nes yra gausios angliavandenių, o dėl didelio skaidulų kiekio – rūpinasi žarnynu bei skatina kaulų tankumą. „Skaidulos yra viena svarbiausių figų sudedamųjų dalių. Tiesą sakant, jose jų yra daugiau nei kituose vaisiuose, pavyzdžiui, ananasuose, vynuogėse, melionuose ar greipfrutuose. Tarp figose randamų mineralų yra kalcis, kuris saugo raumenų ir kaulų struktūrą, kalis, kuris kartu su magniu padeda tinkamai funkcionuoti raumenims bei geležis. 

Negalima pamiršti ir vitaminų: tokių, kaip niacinas (vit. B3), tiaminas (vit. B1) ir riboflavinas (vit. B2), kurie būtini praktiškai bet kuriai organizmo funkcijai. Be šių vitaminų, figos turtingos antioksidantais: flavanoidais, fenolio rūgštimi, karotinoidais, tokoferoliais“, – figų naudą vardija E. Gavelienė. Anot gydytojos dietologės, skirtingų komponentų sąjunga palaiko odos sveikatą, mažina išorinių veiksnių daromą žalą ir kovoja su laisvaisiais radikalais, kurie yra pagrindinė ankstyvo senėjimo priežastis. 

Tuo metu skaidulos labai naudingos virškinimo sistemai, taip pat svarbios širdies ir kraujagyslių sistemos priežiūrai, nes padeda kontroliuoti cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje. „Dėl mineralinių medžiagų figos padeda palaikyti normalią raumenų ir nervų veiklą, stiprina imuninę sistemą. Be to, vienas iš privalumų valgant figas tuščiu skrandžiu – suvalgius du ar tris šio vaisiaus gabalėlius prieš valgį, sumažėja apetitas. Tad dėl sudėtyje esančių natūralių cukrų figos gali padėti pakeisti desertus ir potraukį saldumynams“, – atkreipia dėmesį E. Gavelienė. Pataria, kaip laikyti namuose Kaip teigia „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva, figas galime paruošti labai įvairiai: jas naudoti užkandžiuose, picose ir desertuose, su jogurtu, keptas ant grotelių su balta mėsa ar paukštiena, o pats paprasčiausias ir patogiausias variantas – dėti į salotas. „Dėl savo saldaus skonio šis vaisius yra puikus garnyras, užkandis su riešutais ir sūriu bei dažnai naudojamas desertuose, pavyzdžiui, figų uogienėse, pyragaičiuose, duonoje ir įvairių rūšių pyraguose. Tačiau vertėtų nepamiršti, jog skirtingai nei kiti vaisiai, figos būna trapios, nes jų odelė labai minkšta, todėl bet koks smūgis gali jas sugadinti. Renkantis figas parduotuvėje pirmiausia reikia atsižvelgti į vaisiaus odą. Ji turi būti stangri ir lygi. Prinokęs vaisius yra tvirtas, todėl palietę jį pirštų galiukais galėsite patikrinti ar jis nėra vandeningas. Figos spalva turėtų būti tamsi, bet ne per daug. Ant vaisiaus odelės gali būti ir kelios žalios ar baltos spalvos dėmės, rodančios, kad nokimo procesas jau baigiasi“, – pažymi O. Suchočeva. Specialistė įspėja, jog figos yra greitai gendantys vaisiai, tad prinokusios jos laikomos šaldytuve ne ilgiau kaip 3 dienas: „Jei neketinate jų suvartoti iš karto, geriau nusipirkti keletą dar žalių, kad jos galėtų baigti nokti namuose. Kol figos visiškai sunoks, laikykite jas vėsioje ir sausoje vietoje.“ Kviečiame namuose pasigaminti itališką omletą fritatą su figomis ir ožkos sūriu.

Fritata su figomis ir ožkos sūriu 

Patiekalui reikės: 

3 kiaušinių; 2 kiaušinių baltymų; 100 ml grietinėlės arba pieno; 10 ml garstyčių; 1/2 arbatinio šaukštelio ciberžolės; šviežių arba džiovintų čiobrelių (pagal skonį); 5 figų; 40 g ožkų sūrio; šviežių petražolių (pagal skonį); juodųjų pipirų (pagal skonį); druskos (pagal skonį); ypač tyro alyvuogių aliejaus. 

Kaip gaminti 

1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros. Jei turite keptuvę, kurią galima naudoti ir ant kaitlentės, ir orkaitėje, pradėkite kepti ant ugnies. 2. Kiaušinius, kiaušinių baltymus su grietinėle, garstyčiomis, ciberžole bei čiobreliais sudėkite į gilų dubenį ir pagardinkite druska bei pipirais. Švelniai išplakite. 3. Įkaitinkite 18–20 cm skersmens geležinę keptuvę arba molinį indą su alyvuogių aliejumi. Supilkite kiaušinių mišinį ir palikite 8–10 min. pastovėti ant vidutinės ugnies. 4. Nuplaukite figas, pašalinkite jų galus ir supjaustykite ne per storais griežinėliais. 5. Įdėkite indą į orkaitę maždaug 3–5 minutėms. 6. Atsargiai išimkite iš orkaitės ir paskirstykite figas, sutrupintą sūrį ir apšlakstykite aliejumi. Grąžinkite į orkaitę porai minučių arba kol fritata apskrus. Patiekite su smulkintomis šviežiomis petražolėmis. 

lrytas.lt informacija