Dietologė papasakojo, kuo ekologiški produktai naudingi žmogui: gali padėti išvengti ligų ir ne tik

Pasaulį jau kurį laiką valdo EKO mada. Bet ar tai tik mada? Kokią realią naudą gauna žmogus, besirenkantis ekologišką produkciją? Sveikatai palankūs produktai? Prevencijai prieš įvairias ilgas ar alergijas? Apie visa tai pasakoja gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė, kuri pabrėžia, kad informacija apie ekologiškus produktus nėra vienareikšmiška ir mokslininkai turėtų toliau vykdyti tyrimus, jei norime sužinoti daugiau atsakymų.

Gali padėti išvengti ligų

Ekologiškų produktų gamyboje draudžiama naudoti sintetines kvapiąsias medžiagas bei dažiklius. Taip pat šioje produkcijoje labai ribotas fermentų, maisto priedų ir pagalbinių medžiagų, naudojamų perdirbime, sąrašas. Todėl kartais vartojant ekologišką maistą galima net išvengti kai kurių ligų.

„Kai kurių tyrimų duomenimis, ekologiškų maisto produktų vartojimas galimai gali būti susijęs su retesnėmis alerginėmis reakcijomis, nutukimu bei metaboliniu sindromu. Taip pat pasitaiko išvadų, jog ekologiškas maistas turi teigiamos įtakos vaisingumui, taip pat yra nedaug duomenų apie kai kurių onkologinių ligų (pavyzdžiui, ne Hodčkino limfomos) mažesnę riziką. Bet iki šiol nėra aišku, ar rezultatai susiję su ekologiško maisto vartojimu ar priklauso nuo to, jog asmenys besirenkantys ekologišką maistą apskritai linkę rinktis sveikatai palankesnį gyvenimo būdą: sveikatai palankesnę dietą, vengti žalingų įpročių, būti fiziškai aktyvūs, taikyti nuoseklias streso valdymo priemones“, – akcentuoja dietologė.

Iš kur gauti vitaminų šaltuoju metų sezonu?

„Neretai sąmoningai ar nesąmoningai daržovėmis laikomi tik pomidorai, agurkai ir salotos, bet visgi jų yra gerokai daugiau. Žiemą sezoninėmis tampa kopūstai, burokėliai, morkos, moliūgai, saliero šaknys, ropės, ridikai, pastarnokai. Dauguma jų gali būti šaldomos ar konservuojamos ir taip aprūpinti organizmą nors ir kiek mažesniu, bet reikšmingu maistinių medžiagų kiekiu. O raugintos daržovės įgauną dar kitokią vertę – aprūpina organizmą gerosiomis bakterijomis ir sukuria organizmo mikrobiotos pusiausvyrą“, – apie šaldytų, konservuotų ir raugintų daržovių bei vaisių naudą pasakoja dietologė.

Kodėl svarbu rinktis ekologiškus produktus?

Kaip teigia E.Cikanavičiūtė, vertinant šiuo metu turimas žinias, pagrindinių maistinių medžiagų: angliavandenių, baltymų, riebalų ir vandens kiekiai tiek ekologiškame, tiek neekoligiškame maiste reikšmingai nesiskiria. Bet yra duomenų, jog ekologiškas maistas pasižymi didesniu antioksidantų, ypač polifenolių kiekiu.

„Ekologiškuose pieno produktuose randamas didesnis kiekis omega-3 riebalų rūgščių. O ekologiškoje mėsoje didesnis tiek bendras nesočiųjų riebalų rūgščių, tiek omega 3 riebalų rūgščių kiekis. Kai kurių tyrimų duomenimis, ekologiškuose maisto produktuose randami mažesni sunkiųjų metalų, ypač kadmio, sintetinių trąšų ir pesticidų likučiai. Bet visgi duomenų apie ekologiško maisto sudėtį ir jo įtaką sveikatai kol kas nėra daug, todėl mokslinių tyrimų apžvalgose akcentuojama, kad reikalingi tolimesni tiek ekologiško maisto sudėties tyrimai, tiek ir daugiau tyrimų, kurie padėtų suprasti ekologiško maisto įtaką žmogaus sveikatai“, – pabrėžia E.Cikanavičiūtė.

Kaip neapsigauti?

Kada ekologija tik rinkodaros triukas, o kada ilgas ir sunkus darbas dėl teisėto sertifikato? Visi norintys įsigyti tikrai ekologiškos produkcijos, turėtų atkreipti dėmesį į ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“) žymimą produkcija, sertifikuotą pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.

lrytas.lt informacija