Migrantai: duonos ir žaidimų

"Su tam tikru nerimu stebime kituose rajonuose kylančius nesklandumus, netgi riaušes, ir bandome užkirsti tam kelią Alytuje. Pareigūnų daugėja, apsauga stiprėja. Natūralu, laikas bėga, situacija ir jos neapibrėžtumas vargina visus – ir gyventojus, ir pareigūnus, ir pačius migrantus. Su situacija sąlyginai apsiprantame, bet iššūkių nemažėja.

Migrantų klausimai tie patys – ar galima paskambinti, kada iš čia išvyksime, kas toliau? Pasigirsta norų užsiimti kokia nors veikla, mokytis. Apie šių migrantų integraciją klausimas dar per ankstyvas, bet jau neužilgo manau, jis taps neišvengiamas.

Toliau dirba Raudonasis kryžius, pasitelkėme ir daugiau savanorių – su migrantais bendrauja Amerikos lietuviai, gyvenantys Alytuje, atveža knygų, žaidimų, pabendrauja, užtikrina socialinį aspektą, kuris su laiku tampa vis svarbesnis siekiant palaikyti stabilumą ir saugumą. Neveltui sakoma, alkanas žmogus – piktas. Nori nenori, bazinius socialinius poreikius (o greitu laiku ir psichologinius) reikia tenkinti. Posakis „duonos ir žaidimų“ įgauna vis didesnę prasmę. Ieškome būdų, kaip tai padaryti.

Šiandien vykusiame pasitarime su atsakingomis ministerijomis (Vidaus Reikalų, Sveikatos, Finansų) toliau sprendėme finansavimo klausimus, kad visos savivaldybių patiriamos išlaidos, susiję su nelegaliais migrantais, būtų kompensuotos sklandžiai ir be trikdžių. Į daugumą esminių klausimų jau atsakyta, bent jau finansavimo temoje šviesa tunelio gale matyti..."