Nedirbantiems ir darbo rinkai nepasirengusiems asmenims – individualios kompleksinės paslaugos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo atskirti pasirengusius ir nepasirengusius dirbti asmenis, aiškiai apibrėžiant, kokiais atvejais žmogui suteikiamas ir panaikinamas bedarbio statusas. Nedirbantiems, darbo rinkai nepasirengusiems šalies gyventojams būtų teikiamos jų poreikius atliepiančios individualios kompleksinės paslaugos, kurios padėtų jiems sugrįžti į darbo rinką. Įstatymo pataisos dirbantiems šalies gyventojams suteiks galimybę mokytis ir įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas, kompetencijas. Šioms siūlomoms Užimtumo įstatymo pataisoms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. 

Padėties darbo rinkoje statistika rodo, kad dėl įvairių priežasčių išaugęs nedarbas į ankstesnį lygį paprastai grįždavo vos per 7-9 metus. Šįkart nedarbui stipriai išaugus, dėl koronaviruso pandemijos, taiklesnė valstybės parama nuo metų pradžios turėjo teigiamą poveikį darbo rinkai. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, nedarbas šalyje sumažėjo iki 6,6 proc., t. y. beveik iki priešpandeminio lygio. Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 d. registruotas nedarbas buvo 10,9 proc. ir nuo šių metų sausio 1 d. sumažėjo net 5,2 proc. punkto. 

Nors Užimtumo tarnyboje registruojasi apie 80 proc. netekusiųjų darbo, tik apie 20 proc. darbdavių ieško darbuotojų naudodamiesi tarnybos paslaugomis, o Užimtumo tarnybos specialistui paprastai tenka aptarnauti apie 700 registruotų bedarbių. Dėl šių priežasčių registruoti bedarbiai turi mažiau galimybių greitai susirasti darbą, o kiti tiesiog neturi noro ieškoti, nes dirba „šešėlyje“. 

„Jei žmogui reikalinga pagalba, pavyzdžiui, priklausomybių gydymo ar skolų susitvarkymo paslaugos, savivaldybės, tarnybos ir institucijos suteiks reikiamas paslaugas, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje, tačiau darbo „šešėlyje“ netoleruosime. Kartu su savivaldybėmis dėsime pastangas, kad identifikuotume registruotus bedarbius, kurie iš tikrųjų dirba „šešėlyje“, ir sieksime užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Anot ministrės M. Navickienės, nuo šių metų pradžios pastebimas nedarbo lygio kritimas, tačiau nedarbas galėtų mažėti ir dar sparčiau, jeigu tam netrukdytų neatitiktis tarp darbo vietų paklausos ir nedirbančių asmenų turimos kvalifikacijos, kompetencijų, darbo įgūdžių bei jų pasirengimo darbo rinkai. 

SITUACIJA DARBO RINKOJE ŠIANDIEN

26 proc. registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai, iš kurių daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, virš 27 proc. (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus. Šiuo metu apie 9 proc. Lietuvos gyventojų turi įsiskolinimų. 

Dalis žmonių nedirba, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar jau dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, dalis prioritetą teikia laikinai nedirbti dėl asmeninių ar kitokių įsipareigojimų. 

Pastebima, kad apie penktadalis Lietuvos dirbančiųjų dirba žemesnės kvalifikacijos darbą nei įgyta kvalifikacija, trečdalis dirbančiųjų dirba su savo studijų sritimi nesusijusį darbą, o darbdaviams trūksta reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Be to, nėra aiškaus teisinio reglamentavimo dėl mokymosi pagal aukštojo mokslo modulius. 

Užimtumo tarnybos duomenimis, apie 30 proc. skirtingų socialinių grupių asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje, įsidarbintų tik taikant suderintas kompleksines paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones. 

SIŪLOMI UŽIMTUMO SISTEMOS POKYČIAI 

ATSKLEISTI TIKRUOSIUS BEDARBIUS

Siekiant padėti darbdaviams kuo greičiau surasti tinkamus darbuotojus, Užimtumo tarnybai svarbu identifikuoti aktyviai ieškančius darbo bedarbius, kuriems be papildomų priemonių ar paslaugų galėtų būti siūlomas tinkamas darbas. Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą.

Asmeniui bedarbio statusą siūloma naikinti, jeigu žmogus be svarbių priežasčių du kartus per 6 mėnesius atsisako siūlomo tinkamo darbo, du kartus per 6 mėnesius pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą. 

Identifikavus nedirbančius darbo rinkai nepasirengusius asmenis, Užimtumo tarnyba kartu su savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, turėtų teikti kompleksinę pagalbą sprendžiant šių gyventojų nedarbo problemas. Be to, šiems žmonėms būtų taikomos užimtumo didinimo programos.

SVARBU. Nedirbantis darbo rinkai nepasirengęs asmuo, išlieka apdraustuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

TINKAMAS DARBAS. KAIP JIS APIBRĖŽIAMAS?

Bus nustatyta, kad pirmus 6 mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos tinkamas darbas yra toks, kuris atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją, kompetenciją bei turimą darbo patirtį, asmens pageidavimą, sveikatos būklę ir pan.

Nuo 7 mėnesio tinkamas darbas yra toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

NE TIK PROFESINIS MOKYMAS, BET IR PAMEISTRYSTĖ

Siekiant padidinti užimtųjų asmenų mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje galimybes, jiems bus organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. 

Bedarbių ir užimtųjų asmenų aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo įgyvendinimas numatytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“.

NAUJA PARAMOS VERSLO KŪRIMO PRIEMONĖ – DARBO VIETA SAU

Siūloma taikyti naują paramos verslo kūrimui priemonę, kai darbo vietą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui ar keliems jų galėtų steigti asmuo, kuriam parama darbo vietai steigti teikiama įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytas priemones. 

Parama verslo kūrimui būtų skiriama tuomet, kai, pavyzdžiui, numatoma vykdyti veiklą, kuri prisideda prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimo bei žiedinės ekonomikos skatinimo.

Šioms įstatymo pataisoms papildomai reikėtų: 2022 m. – 5,1 mln. Eur, 2023 m. – 7,1 mln. Eur ir 2024 m. – 9,6 mln. Eur lėšų. Dalis šių lėšų būtų skiriama iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“.