Metas išsivalyti namų ūkyje susikaupusias automobilių ir kitas atliekas

Metas išsivalyti namų ūkyje susikaupusias automobilių ir kitas atliekas Artėjantį šeštadienį akcija „Darom“ skatins gyventojus ne tik rinkti atliekas, bet ir jas rūšiuoti bei pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Tai gera proga Lietuvos gyventojams tinkamai atsikratyti ir automobilių bei kitomis atliekomis, nugulusiomis garažuose, rūsiuose ir sandėliukuose. Kai kurios automobilių ar elektroninių gaminių atliekos yra degios ir toksiškos, todėl gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.

Dažniausiai gyventojų garažuose ar kitose patalpose sandėliuojamos tokios po transporto priemonių priežiūros ir remonto susidariusios atliekos, kaip padangos, automobilių panaudota alyva ir jos talpos, filtrai, amortizatoriai, akumuliatoriai ar stabdžių kaladėlės.

„Dažniausiai automobilių savininkai alyvą keičia autoservisuose, kurie ir pasirūpina šios atliekos tinkamu sutvarkymu. Kitais atvejais, naudotu tepalu tenka pasirūpinti patiems – pristatyti pavojingų atliekų tvarkytojams ar nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Automobilių alyvos jokiu būdu negalima išpilti į žemę, kanalizaciją ar šalinti šiukšlių konteineriuose“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA), Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) atstovė Vitalija Sičiūnienė.

Automobilių variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva yra vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių, nes joje yra tokių teršalų, kaip švino, kadmio ir arseno. Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir tapti ne tik vandens, bet ir žemės taršos objektu. Kai užterštas tepalas patenka pas atliekų tvarkytojus, pasirūpinama, kad jis būtų tinkamai perdirbamas ir vėl naudojamas kaip tepalinė ar hidraulinė automobilių alyva.

„Alyvos yra ir transporto priemonių filtruose bei amortizatoriuose. Filtrų atliekose yra metalo, alyvos, plastmasės ir filtruojančios medžiagos, amortizatoriuose – metalo ir alyvos. Metalą galima daug kartų perdirbti ir tokiu būdu taupyti gamtos išteklius bei energiją“, – pažymi V. Sičiūnienė.

Akumuliatorius yra toksiškas dėl jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų. Tačiau gera žinia ta, kad beveik visos seno akumuliatoriaus dalys yra perdirbamos, be to, tai – atlieka, turinti teigiamą rinkos vertę ir už jos perdavimą atliekų tvarkytojams galima gauti atlygį. Naudotus automobilių akumuliatorius priima ne tik tokias atliekas tvarkantys atliekų tvarkytojai ar savivaldybių stambių atliekų surinkimo aikštelės – perkant naują akumuliatorių seną gali palikti prekybos vietose. Tokios pat taisyklės galioja ir padangoms.

Atliekų tvarkytojai įprastai sumoka ne tik už senų akumuliatorių, bet ir filtrų ar amortizatorių, metalų pridavimą, tačiau už naudotos alyvos ar senų padangų pridavimą gali tekti sumokėti jų turėtojams. Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse gyventojai dažniausia gali nemokamai pristatyti iki keturių padangų per metus ir tik tam tikrą kiekį panaudoto tepalo. Prieš vežant atliekas gyventojams patartume pasidomėti atliekų priėmimo sąlygomis, o daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt.

Didžiausias rūpestis dėl padangų

V. Sičiūnienės teigimu, visgi viena didžiausių aplinkos taršos problemų yra transporto priemonių padangos, nugulančios ne tik sandėliukuose, garažuose, bet ir pamiškėse bei pakelėse. Neatsakingiems šių atliekų turėtojams nerūpi, kad ne vietoje išmestos padangos teršia mus supančią aplinką ir reikia mažiausia 120-140 metų, kad jos aplinkoje suirtų.

„Senos padangos ne tik perdirbamos, bet panaudojamos energijai gauti ar kitų gaminių gamyboje. Pavyzdžiui, padangų granulės naudojamos batų batams ar keliams tiesti. Atsakingas atliekų utilizavimas taupo gamtos ir gamybos išteklius, žmonės jaučiasi saugesni, neteršiama aplinka, – sako GIA ir EGIO atstovė.

Artėjantis šeštadienis, kai organizuojama akcija „Darom“, yra gera proga Lietuvos gyventojams tinkamai atsikratyti ne tik automobilių, bet ir kitomis atliekomis, nugulusiomis garažuose, rūsiuose ir sandėliukuose. Turbūt kiekvieno namuose rasime jei ne seną kompiuterį, tai jo pelę ar tiesiog senas baterijas, kurios taip pat turi būti rūšiuojamos ir patekti pas atliekų perdirbėjus“.

GIA ir EGIO kiekvienais metais vykdo aplinkosauginius projektus „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ ir „Mes rūšiuojam autoservise“. Projekto dalyviai – transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto įmonės bei asmenys informuojami apie tinkamą alyvų, filtrų, automobilių amortizatorių atliekų sutvarkymą bei sudaromos palankios šių atliekų pridavimo sąlygos. Kartu daug dėmesio skiriama eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardytojų švietimui, kad ardymo metu susidarančios atliekos bus tvarkomos pagal visus reikalavimus. Kai kurios automobilių dalys gali būti pakartotinai naudojamos, o ne keliauti į perdirbimą.

„Mes rūšiuojam“ projektas vyksta ir švietimo, ugdymo įstaigose, įmonėse, bendruomenėse. Jo metu renkamos elektronikos ir nešiojamųjų baterijų, akumuliatorių atliekos ir už jas gaunami įvairūs prizai.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos informacija