Štai kas keisis Lietuvoje nuo lapkričio 1-osios: palies daugelį

Jau nuo lapkričio 1-osios Lietuvoje įsigalios ne viena nauja tvarka, teks pratintis.

Naujienų portalas lrytas.lt primena svarbiausius mažėja greitis automagistralėse ir greitkeliuose, prasideda žieminių padangų sezonas, keičiasi ligos išmokų tvarka, ribojamas atsiskaitymas grynaisiais tik iki 5 tūkst. eurų, keičiamos Kapinių tvarkymo taisyklės, mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu, taip pat įsigalios ir keletas kitų pokyčių. Grynieji pinigai

Nuo lapkričio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatos, pagal kurias tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius galės atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta). Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pabrėžė, jog šiuo atveju yra vertinama ne vienos įmokos/dalies suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma. Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų. Jei tarpusavio atsiskaitymai ar mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą bus galima atlikti grynaisiais pinigais. Tokiu atveju atsiskaitymus ar mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo privalės apie tai pranešti VMI bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis. Pranešti apie sandorio grynaisiais pinigais faktą asmuo turės per 10 dienų.

Ligos išmokos Nuo šių metų lapkričio 1 dienos ne tik tėvai, bet ir seneliai galės prižiūrėti anūkus ir gauti ligos išmoką, jeigu dėl užkrečiamosios ligos protrūkio ar epidemijos, pavyzdžiui, gripo ar COVID-19, švietimo įstaigoje skelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir vaikai negali lankyti ugdymo įstaigos, – lieka namuose, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Išsiplės asmenų ratas, kurie galės prižiūrėti vaiką ir gauti ligos išmokas: jeigu dėl užkrečiamosios ligos protrūkio ugdymo įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą vaikas negalės eiti į ugdymo įstaigą, ligos išmoką galės gauti ne tik vaiko motina, tėvas, įmotė, įtėvis, budintis globotojas, globėjas ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis, bet ir vaiko senelė, senelis ar asmenį su negalia laikinai prižiūrintis asmuo. Taip pat patikslintas sąrašas vaikų, kuriuos, ugdymo įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą, galima prižiūrėti namuose ir gauti ligos išmoką. Dabar ligos išmoką bus galima gauti prižiūrint vaiką iki 4 klasės imtinai ar žmogų su negalia, kol jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar jo specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytą bendrojo ugdymo programą.

Dirbantiems lauke ir važinėjantiems Mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. Bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis sumažės nuo 50 iki 30 proc. Nuo 2023 m. birželio bus visai atsisakyta kompensacijų šiems darbuotojams. Kaip buvo iki šiol? Darbuotojai, kurie dirba lauke ar kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu, kompensuojamos padidėjusios išlaidos už faktiškai dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio darbo užmokesčio, jos mokamos, kai neapmokamos komandiruotės išlaidos. Kompensacijos neapmokestinamos gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčiais, todėl kai kurie darbdaviai tokiu būdu iš tikrųjų moka darbuotojui darbo užmokestį.

Mobingas darbe Smurtas ir priekabiavimas – žmogaus teisių pažeidimas, darantis žalą tiek darbuotojams, tiek visos įmonės, įstaigos ar organizacijos gerovei. Siekiant užkirsti tam kelią, nuo lapkričio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, numatantys papildomų pareigų darbdaviams. Darbdavys, kurio įmonės vidutinis darbuotojų skaičius yra didesnis nei 50, privalės patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, ją paskelbti darbuotojams ir įgyvendinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena ką svarbu žinoti, siekiant užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui, įskaitant mobingą, darbe. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) parengė smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos rengimo metodines rekomendacijas. Jose be kitų dalykų nurodoma, jog svarbu apibrėžti ne tik smurto ir priekabiavimo formas, bet ir nepriimtino elgesio išraiškas, kurios kenkia darbuotojo emocinei, o sunkiais atvejais – psichinei ir fizinei sveikatai. Rekomendacijos, ką svarbu žinoti? Pokyčiai keliuose Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja apie sezoninius Kelių eismo taisyklių (KET) pasikeitimus: nuo lapkričio 1 d. mažėja maksimalus leistinas greitis magistralėse ir greitkeliuose, prasideda žieminių padangų sezonas. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Greitis kituose keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia – išlieka 90 km/val. Kituose keliuose leistinas greitis taip pat išlieka nepakitęs – 70 km/val. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi. Dygliuotas padangas galima eksploatuoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Deklaravimas „Regitroje“ Lapkričio 1 d. keičiasi terminas, per kurį privalu kreiptis į „Regitrą“ nusipirkus ar pardavus transporto priemonę. Nuo šiol kiekvienai sandorio pusei bus skiriama ilgesnė ir vienoda laiko trukmė deklaruoti nuosavybės pasikeitimą – 5 d. d. turės tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, taip iš viso bendrai sudarant 10 d. d., skelbiama „Regitros“ pranešime. Pasirašius transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandorį, pirmiausia į „Regitrą“ turi kreiptis pirkėjas ir pateikti įgijimo deklaraciją. Tuomet pardavėjas turi ją patvirtinti pateikdamas perleidimo deklaraciją. Tik abiem pusėms atlikus šį veiksmą, naujajam savininkui suteikiamas unikalus savininko deklaravimo kodas (SDK) ir jis jau gali kreiptis dėl transporto priemonės įregistravimo savo vardu. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, abi pusės pateikti deklaracijas turi bendrai per 5 d. d. nuo sandorio sudarymo – tad būtent šis terminas ir yra ilginamas iki 10 d. d. nuo lapkričio 1-osios. Primenama, kad deklaruoti nuosavybės pasikeitimą tiek pirkėjas, tiek pardavėjas gali tiesiog naudojantis „Regitros“ skaitmeninėmis paslaugomis nemokamai. Panevėžio rajonas Panevėžio rajono maršrutais nuo šių metų lapkričio 1 d. pradės važinėti 26 mini, 4 didelės bei 2 vidutinės talpos autobusai, kurie teiks keleivių vežimo paslaugą 38 rajono maršrutais. Dvi transporto priemonės pritaikytos neįgaliems keleiviams, teigiama „Transrevis“ pranešime žiniasklaidai. Mini autobusų salonuose bus vaizdo stebėjimo kameros. Nišos kolumbariume – neatlygintinai Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalioja Seimo priimti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimai. Kapinių tvarkymo taisyklių pakeitimams, kurie numato, kad gyventojams nebereikės mokėti už nišas savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose. Taip pat nustatytas kremuotiems žmogaus palaikams skirtos kapavietės dydis. Kape, kuriame jau palaidoti kremuoti žmogaus palaikai bus draudžiama laidoti pakartotinai. Šiuo metu daugelis savivaldybių tarybos sprendimu yra nustatę mokestį už kolumbariumo nišos suteikimą. Jis svyruoja nuo 300 iki 1,5 tūkst. eurų ir tai yra nemaža finansinė našta mirusiojo artimiesiems. Todėl nuspręsta, kad nuo šiol kolumbariumo nišos turi būti suteikiamos nemokamai. Dar vienas pakeitimas – Kapinių prižiūrėtojų kaupiamų duomenų sąrašas papildytas laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, fizinio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, elektroniniu paštu, jei tokį turi, ir juridinio asmens elektroniniu paštu.

lrytas.lt informacija