Šiandien minima tarptautinė miego diena

Kiekvienais metais penktadienį prieš pavasario lygiadienį daugelyje Europos šalių minima tarptautinė miego diena. Ją remia farmacijos bendrovė „Sanofi-Synthelabo“ - šiuolaikinių migdomųjų preparatų gamybos lyderė pasaulyje.

Medikų tyrimais nustatyta, kad suaugusiam žmogui būtina miegoti 8-9 valandas per parą. Tačiau dauguma žmonių dėl spartėjančio gyvenimo tempo šiandien miega kur kas mažiau. Jungtinėse Amerikos Valstijose, pavyzdžiui, suaugusieji vidutiniškai miega 6,9 valandos per parą, o savaitgaliais - 7,5 valandos.

Miegant nepakankamai, iškyla įvairių sveikatos problemų – nuovargio jausmas, mieguistumas darbo metu, virškinimo sutrikimai, galvos skausmai, padidėja alkio jausmas, galintis tapti antsvorio priežastimi. Be to, nepakankamai miegantiems žmonėms silpnėja atmintis, suvokimo ir pažinimo gebėjimai, trukdantys mokytis ir įsisavinti naujas žinias.

Miego sutrikimai – gana plačiai paplitusi problema. Gydytojų teigimu, beveik pusė suaugusiųjų kenčia nuo vieno ar kito miego sutrikimo. Naktiniai košmarai, kvėpavimo sustojimas miego metu (apnea), griežimas dantimis ir lunatizmas – specifiniai sutrikimai, kuriuos gana efektyviai gydo gydytojai somnologai. Tačiau paprasta nemiga, kai žmogus tiesiog vartosi lovoje ir „skaičiuoja aveles“, dažnai verčia žmogų klaidžioti daugybės gerų patarimų, kaip geriau pasirengti miegui, labirintuose. Kas trukdo užmigti?

Pirmoji klaida

„Miegant mažiau nei 8 valandas, išsimiegoti neįmanoma.“

Iš tikrųjų miego normos – labai individualus dalykas. Kai kam pakanka 4 valandų, o kitam mažai ir 10-ies. Be to, reikšmingas ir pabudimo momentas. Miegas turi dvi pagrindines fazes – „greitąją“, kurios metu sapnuojama, bei „lėtąją“, kuomet organizmas visai atsipalaidavęs, o miegas gilus. Jei žmogus pabunda keičiantis vienai fazei į kitą, jis jaučiasi žvalus ir pailsėjęs. Pažadinus jį giliosios miego fazės metu, galima pamatyti piktą ir nepakančią žmogystą, kuri jausis neišsimiegojusi.

Antroji klaida

„Jei atėjo miego laikas, būtina pasistengti ir užmigti“.

Daugeliui iš mūsų dar nuo mokyklos laikų gerai pažįstama frazė „jei labai stengiesi, kas nors tikrai išeis“. Tačiau stengiantis užmigti, rezultatas gali būti visai priešingas: išsiskiria streso hormonai, organizme kyla įtampa – koks gali būti miegas? Jei nepavyksta užmigti per 15-20 minučių, neverta vartytis nuo šono ant šono ir skaičiuoti aveles ar dramblius (vienas dramblys plius vienas dramblys – du drambliai, du drambliai plius vienas dramblys… ir t. t.). Geriau atsikelti, palikti miegamąjį išvėdinti ir užsiimti kokiu nors nuobodžiu darbu: skaityti beviltiškai neįdomią knygą, lyginti patalynę ar perrinkti kruopas. Artimiausias 30 minučių į patalą grįžti neverta.

Žmogaus smegenys dresūrai nepasiduoda – kūnas ilsėsis tiek, kiek jam reikia ir prievarta miegoti nepavyks. Todėl jei žmogus, grįžęs po sunkios darbo savaitės penktadienį atsiguls sau įprastu metu, o šeštadienį miegos iki pietų, tai tos dienos vakare jis laiku nebeužmigs, o galiausiai ir sekmadienį pramiegos iki pietų. Sekmadienį jis vėl gulsis vėliau, o pirmadienį teks keltis anksti ir visą dieną vargins žiovulys. Norint atsimiegoti, reikia ne miegoti ilgiau, o gultis vakare, pajutus malonų nuovargį, kuris kyla kad ir po fizinio darbo gryname ore.

Trečioji klaida

„Geriausias problemos sprendimo būdas – migdomieji“.

Po 2-3 savaičių migdomųjų vaistų vartojimo žmogus dažniausiai tampa psichologiškai nuo jų priklausomas: jis bijo be tabletės neužmigti.

Po poros mėnesių atsiranda ir fiziologinė priklausomybė, todėl migdomųjų dozes tenka didinti. Migdomuosius vaistus vartokite tik gydytojo prižiūrimi – jis išrinks tinkamiausią iš daugybės preparatų arba pasiūlys kitą problemos sprendimo būdą.

Užmigti trukdo ir įvairūs netikę įpročiai. Jei žmogus visą dieną tonizuojasi kava ir cigaretėmis, tai vakare jo nervų sistema niekaip negali pereiti į atsipalaidavimo ir ramybės būseną. Tuomet paprastos priemonės (valerijonas, nuobodus užsiėmimas) gali ir nepadėti. Daugeliu panašių atvejų reikia psichologo konsultacijos ir keisti gyvenimo būdą.