Nuotraukos autorius: R. Jurgaitis

In Memoriam: Vitalijus Cololo (1974 – 2019)

Pirmadienio vakarą Lietuvą sukrėtė skaudi žinia. Netikėtai mirė žinomas humoristas Vitalijus Cololo (1974-2019). Vyras mirė eidamas 46-uosius.

Skubiai atlikta sudėtinga operacija, uždegimas, komplikacijos. Taip pirmadienį staiga užgeso humoristo Vitalijaus Cololo gyvybė. Su šeima Ispanijoje atostogavęs V. Cololo mirė vienoje šios šalies ligoninių.

Atostogų Ispanijoje metu kartu su šeima buvo ir atlikėjas, artimas bičiulis, grupės „Išjunk šviesą“ įkūrėjas Valdas Burnys. Būtent pas jį Vitalijus buvo atvykęs pasisvečiuoti.

Netikėta V. Cololo mirtis sukrėtė jo bičiulius ir bendražygius. Režisierius Emilis Vėlyvis naujienų agentūrai BNS sakė, kad bendravo su V. Cololo dar prieš jam išvažiuojant atostogų į Ispaniją. „Pirmiausia, užuojauta artimiesiems. Jis buvo unikalus aktorius. Net sunku kažkaip tai suvirškinti“, – kalbėjo E. Vėlyvis.

Druskininkuose gimęs graikų kilmės V. Cololo yra dirbęs LNK ir TV3 televizijose, ten vesdavo įvairias pramogines laidas, dalyvavo televizijos projektuose, taip pat vaidino kino filmuose.

Neseniai humoristui teko iškęsti teismų maratoną. Drauge su šou „Zero Live Show“ režisieriumi Emiliu Vėlyviu ir aktoriais Mindaugu Papinigiu bei Ainiu Storpirščiu jie buvo teisiami dėl skandalingo pasirodymo praėjusiais metais per Žolinės šventę Turgelių bažnyčioje. Aktoriams teismas skyrė tūkstančio, režisieriui – dviejų tūkstančių eurų baudas.

Druskininkuose gimęs V. Cololo pagal išsilavinimą buvo pradinių klasių mokytojas. Tačiau kur kas labiau nei pedagogika jį traukė scena ir TV ekranas. Vienuolika metų jis dirbo TV3, vėliau perėjo į LNK televiziją. Jis vedė, dalyvavo arba rengė laidas „Tegyvuoja karalius!“ (su Raimondu Šilansku, Vytautu Šapranausku), „Šeštadienio šou“, „Šapro šou“, „Kioskelis“, „Puikusis šou“, „Dzin“. Humoristas taip pat filmavosi seriale „Grybauskai“, dalyvavo realybės šou „Džiunglės“, laidoje „Oplia“.

Siūlome paskaityti prieš ketverius metus „Lietuvos ryto“ žurnalistės Vykintės Budrytės darytą interviu su V.Cololo.

2015-aisiais vyras atvirai kalbėjo apie santykius su žmona, šeimą bei pomėgius. V. Cololo pusę laiko praleidžia dirbdamas sostinėje, o pusę – gimtuosiuose Druskininkuose, kur gyvena su dailės mokytoja dirbančia žmona Inga ir jųdviejų dukra Evita.

Penkiolika metų santuokoje gyvenantis humoristas sakė, kad jo šeimoje kampai iki šiol nėra nugludinti. „Vyro niekada nenugludinsi. Vyras yra laukinis. Moterys yra lapės, jos turi išmokti valdyti vyrus. Aš matau, kaip žmona mane gudriai varto, ir man tai patinka“, – prisipažino vyras.

– Su žmona atlaikėte ir vienų, ir trejų, ir septynerių, ir dešimties metų krizes. Kuri buvo baisiausia? – pasiteiravau V.Cololo.

– Mes abu esame labai aktyvūs, tad nuolat gerai išsirėkdavome, išsipešdavome, vienas kitą pasiųsdavome toli, gal dėl to krizių nepastebėjome. Iš savo patirties žinome, kad kartą per mėnesį yra būtina profilaktiškai pasibarti. Man keista, kai poros tvirtina, esą niekada nesipyksta. Ar nesikaupia pyktis tų žmonių viduje? Ar neprasiverš kada nors? O mes su žmona kartais net dirbtinai susipykstame. Tad drąsiai patariu visiems – išsirėkite, išeikite, pasėdėkite automobilyje. Nebūtina niekur važiuoti.

– Ar jūs pats esate kada nors išėjęs iš namų?

– Kartą esu pabėgęs iš namų. Toli nenubėgau. Kadangi kitoje gatvės pusėje gyvena mano tėvai, nuėjau pas mamą nakvoti. Žmona tai žinojo. Paklausė mamos: „Tas gražuolis pas jus? Ir tegul!“

– O dabar jūsų šeimos kampai jau nugludinti?

– Nenugludinti. Vyro niekada nenugludinsi. Vyras yra laukinis. Moterys yra lapės, jos turi išmokti valdyti vyrus. Aš matau, kaip žmona mane gudriai varto, ir man tai yra malonu. Be to, moteris turi apsimesti, kad yra kvailesnė už vyrą. Mus galima prisijaukinti, bet ne pakeisti. Jei stengsitės keisti, jis pabėgs pas kitą. Yra šeimų, kuriose moterys valdo, o vyrai – namų tvarkytojai. Bet mano graikiškas charakteris to neleistų. Aš tris dienas pabūnu namuose ir mane žmona jau varo į Vilnių, sakydama kad be darbo man „stogas važiuoja“.

– Kuris jūsų poroje karštesnis? Kuris pirmas atsiprašo?

– Barantis žodžiai lekia paeiliui vienas iš kito. Tokių frazių vienas kitam palaidome, kad ojojoj! O nusiraminę vienas prie kito einame kartu. Juk gyvenimas tuo nesibaigia, yra ir kitų problemų, pramogų. Pavyzdžiui, ji sako: „Uzbekų restoraną atidarė, tai negi čia sėdėsime kaip kvailiai.“ Arba aš susiruošiu į parduotuvę ir klausiu, ko nupirkti. Taip ir užsimezga kontaktas.

– Jūs ir namuose daug juokaujate ar kaip tik esate tylenis?

– Aš tyliu tik po renginių, kurie trunka ilgiau nei 10 valandų. O paprastai pokštauju ir maivausi. Be to, ir mano žmona yra gera humoristė. Kartais ir mane gali perspjauti kokį anekdotą pasakodama. Dažniausiai pasakoja prie kitų, pavyzdžiui, prie mano tėvų, bet nori, kad ir aš išgirsčiau. Paskui aš juos panaudoju.

– Kokių naujų dalykų filmuojant laidą sužinojote apie šeiminį gyvenimą?

– Atradau, kad mažai įsiklausome vienas į kitą, nepastebime svarbių smulkmenų. Kai vaikas pasako kokią nors pastabą į kamerą, prisimeni, kad tai jau esi girdėjęs, bet pamiršai. Pavyzdžiui, aš po laidos filmavimo mečiau rūkyti. Mano dukra jau nuo vasaros pradžios prašė, kad mesčiau. Nemečiau. Vėliau vertė pasižadėti, kad nuo gimtadienio – rugpjūčio 3 dienos – neberūkysiu. Nepaklausiau. Montuojant laidą vieno vyro dukra kažko jo prašė ir aš prisiminiau save. Juk aš pats negirdžiu savo vaiko. Susimąsčiau ir mečiau rūkyti.

– Ką jūs turėjote daryti laidoje?

– Mano užduotis buvo išlikti neutraliam. Tai buvo sudėtinga. Labai norėdavau patarti, padėti, bet man negalima.

– Koks pats esate tėvas?

– Tikrai nesu idealus tėtis, bet aš mokausi būti geras. Pastaruoju metu daug laiko leidžiame kartu su dukra, tariamės, ką pirkti. Mūsų šeimoje jau kyla skandalų, nes su dukra sudarėme sąjungą prieš mamą, kuri anksčiau daugiau su ja bendraudavo. Kai kas mano, kad dovanomis galima kompensuoti laiką, kurį turėtum skirti šeimai. Aš daiktų nedovanoju, darau staigmenas. Gal vaikai nenori eiti į prabangų restoraną ir trokšta, kad tėtis iškeptų kiaušinienę. Net jei ji bus ir neskani, vaikas suvalgys ir pasigirs mokykloje. (Juokiasi.)

– Kuris griežtesnis dukrai – jūs ar žmona?

– Aš esu griežtas ir reiklus kitiems tose srityse, kuriose pats esu užtikrintas. Iš savęs reikalauju punktualumo, tikslumo, laikausi pažadų, todėl manau turįs teisę to reikalauti ir iš kitų. Kartais grįžęs namo tikrinu dukros pažymius. Tuomet žmona duoda pastabą, esą tik įžengiau ir iškart keliu skandalą. Apskritai šeimoje atlieku gerojo policininko vaidmenį, o žmona yra blogasis policininkas.

– Ar neišsigandote, kai pirmą kartą paėmėte dukrą ant rankų?

– Dukra buvo pirmas ir vienintelis kūdikis, kurį esu laikęs rankose. Prisipažinsiu, ir dabar šiek tiek prisibijau mažų vaikų. Pamenu, tą rytą, kai gimė dukra, buvau nemiegojęs, užtinęs, raudonas, bet elgiausi drąsiai. Kai vaikas savas, atrodo, savaime žinai, ką daryti.

– O ar keldavotės naktį sauskelnių keisti?

– Dukra gimė birželio mėnesį, o žmona vasaros pabaigoje išėjo dirbti į mokyklą. Tad nuo to rugsėjo sėdėjau su vaiku ir dar dirbau televizijoje. Taip buvo iki Naujųjų metų. Tada supratau – reikia eiti į darbą arba išprotėsiu.

– Kaip šeimoje dalijatės buities darbus? Esate juos griežtai pasiskirstę?

– Mudu su žmona noriai atliekame savo pareigas. Mano pareiga – pusryčiai, žmonos – pietūs, vakarienė. Mano pareiga yra organizuoti šventes ir laisvalaikį. O skalbia skalbyklė. Prieš koncertus, kai žmonos nebūna šalia, pats lyginuosi drabužius. Tačiau, mano nuomone, lyginti turi moteris. Dar aš keičiu patalynę. Man tai labai patinka. Užtat langų plovimas man atrodo visiškai beprasmis darbas.

– Kur dažniau būnate – Vilniuje ar Druskininkuose?

– Pusę laiko ten, pusę čia. Kai tik turiu laisvą parą, grįžtu į Druskininkus. Aš skubu ten, bet nelabai mėgstu, jei žmona su dukra užsinori į sostinę. Man nėra čia ką veikti, aš nevaikštau po senamiestį.

– Geriau jau į žvejybą? Ar dažnai ištrūkstate pažvejoti?

– Kai žmona ir dukra mokykloje, aš pusę aštuonių ryto turiu galimybę išvažiuoti į žvejybą, o jau pusę trijų turiu būti nusiprausęs ir susitvarkęs namuose. Praėjusią savaitę per vieną dieną pagavau šešias lydekas. Man tai puikus atsipalaidavimo būdas – sėdi sau keturias valandas valtyje, irkluoji, šnekiesi su porininku. Pailsiu taip, kaip niekur kitur. Kartais per prievartą pažvejoti nusivežu ir dukrą.

– O žmona labiau džiaugiasi, kai grįžtate su laimikiu ar be jo?

– Labiausiai ji džiaugiasi, kai grįžtu blaivus. (Juokiasi.) Žuvį labai mėgsta mano tėtis. Žmona jos neruošia, tai daro mano mama. Nuo gegužės iki dabar visi kartu gyvename sodo name. Jei nusprendžiame vakare valgyti žuvį, tai vaizdas būna toks: mama skuta, aš kepu, tėvas aiškina, ką daryti, o mano žmona su dukra pjausto salotas ir juokiasi iš tėvo, kuris mane moko, kaip kepti. Mes nuolat juokiamės.

– Prieš kelerius metus atsikratėte 30 kilogramų – svėrėte kiek daugiau nei šimtą. Ar kiek nors svorio grįžo?

– Šiek tiek grįžo. Dabar kaip tik atėjo laikas vėl susiimti. Svoris netrukdė tada, netrukdo ir dabar, bet norisi prisižiūrėti. Kadangi mečiau rūkyti, svoris turėtų sparčiau augti. Tad lankausi sporto klube – sportuoju treniruoklių salėje, plaukioju baseine, einu į pirtį.

– Ar sulysus pasikeitė jūsų įpročiai? Sveikiau maitinatės?

– Anksčiau užsisakydavau visą karką su raugintais kopūstais ir ant viršaus dar užpildavau šešis bokalus alaus. Dabar daugiau nei dviejų bokalų jau neišgeriu.

– Sunku nerūkyti?

– Pažįstamas operatorius sakė, kad Druskininkuose yra burtininkė, kuri gali padėti mesti rūkyti. Paaiškėjo, kad ji ne užkalba ar buria, o dirba akupunktūros kabinete – bado adatėlėmis. Taip užgesina malonumo, kurį sukelia rūkymas, receptorius. Štai jau beveik mėnuo nerūkau. Nebuvau užkietėjęs rūkalius, gal dėl to nėra sunku.

– Antro vaiko nenorėtumėte?

– Norėčiau. Jei Dievas duos, mielai priimsiu. Gal aš senamadiškas, bet noriu, kad viskas vyktų natūraliai.

lrytas.lt informacija

Nuotraukų galerija