Nuotraukos autorius: 123rf

Išvyniojusi dovaną susiėmė už galvos – tokios dukters paslapties neįtarė

Tėvų 40-osioms vedybų metinėms parengiau staigmeną. Tokią, kokios jie nė neįtarė sulauksią!

Artėjant jų santuokos jubiliejui nusprendžiau pagaminti vestuvinį albumą. Tiksliau, knygą – knygą iš nuotraukų ir pasakojimų apie viską, ką jie drauge patyrė santuokoje. Atsivertėme jį ir šiemet, švęsdami 50-ąsias tėvų vedybų metines. Kadangi norėjau, kad knyga būtų staigmena, medžiagą jai turėjau rinkti slapta. Vasarą nuvykau pas tėvus atostogų. Stengiausi vis užvesti temą apie jų gyvenimą, išgirsti jų pasakojimus. Pavyzdžiui, vakare su tėčiu sėdėdami verandoje pradėjome kalbėti, koks gražus jų namas. Paklausiau, ar prisimena, kaip jį statė? „Taip, atsimenu, kai...“ – į prisiminimus leidosi tėtis, o aš viską stengiausi įsidėmėti. Jie nė neįtarė, kad slapta dažnai laikiau įjungusi diktofoną! Kišenėje nešiojausi telefoną ir kalbėdamasi su jais apie prisiminimus įjungdavau garso įrašymo programėlę. Kiekvieną vakarą atsisėsdavau prie užrašų knygos, šifruodavau diktofono įrašą ir stengdavausi užrašyti kiekvieną atmintyje įstrigusią detalę. Galiausiai, baigiantis atostogoms, aš „pavogiau“ storiausią jų nuotraukų albumą, kad galėčiau nuotraukas nuskenuoti ir perkelti į savo gaminamą knygą. O knygos viršeliui reikėjo jų naujos, gražios nuotraukos! Taigi išsivežėme tėvus į gamtą, vieną žymią Lietuvos vietą, o ten surengėme improvizuotą fotosesiją. Sakėme, tiesiog norime nuotraukų atminimui. Daug fotografavomės visi kartu, o tada lyg netyčia dingdavome iš kadro, sakydami: „Na, dabar tik jūs, jūs dviese.“ Taip turėjome nemažai naujų nuotraukų, iš kurių galėjome pasirinkti viršelį.

Kai rudenį šventėme jų santuokos jubiliejų, knyga jau buvo paruošta. Ją išvyniojusi mama susiėmė už galvos – negalėjo patikėti, kaip slaptai viską parengiau! Vertė lapą po lapo ir rado vis kitą nuotrauką, vis kitą savo praeities istoriją... Knygoje – visas jų meilės gyvenimas ir šeimos kūrimas.

Galiu pasidžiaugti, kad šį rudenį atšventėme jau 50-ąsias tėvų santuokos metines, auksines vestuves. Knygą jie išsaugojo visą šį dešimtmetį ir vėl atsivertė, per šventę susirinkus visiems vaikams ir anūkams. Vėl skaitydami jaunystės istorijas jie prisiminė daug dar neminėtų detalių, kurias ir mums papasakojo. Buvo nuostabus, jaukus šeimos vakaras! Aš juos nustebinau tokia dovana, kokios nė įtarti negalėjo. O pati noriu jiems padėkoti už visą gyvenimą. Už įkvėpimą, kaip gyventi šeimoje, už gražią vaikystę ir už auksinį pavyzdį, kas yra meilė, šeima ir pora.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

lrytas.lt informacija