Žydintis balkonas ar kiemas – patariu ten nesukurti turgaus

Ne visi turi sodą, bet tikrai kiekvienas gali papuošti savo balkoną ar terasą augalais. Skoningai gėlėmis apsodinta vieta gali tapti jaukiu atokvėpio kampeliu ir namų vizitine kortele. Tad nuo ko pradėti?

Svarbiausios priemonės

Jei tinkamai pasirinksite augalus ir susodinsite jų kompozicijas, žiedais galėsite džiaugtis visą sezoną. Nepamirškite, kad svarbiausia pasirinkti augalus, kurie gali augti šaknų sistemą ribojančioje erdvėje ir ilgai bei gausiai žydėti. Taip pat būtina atsižvelgti, ar balkonas yra saulėtoje pusėje, ar daugiau pavėsingoje, užuovėjoje, ar vėjų gairinamoje, nes visi augalai mėgsta skirtingas augimo sąlygas. Išsirinkus augalus, ne mažiau svarbu išsirinkti ir tinkamą talpą: lovelį, pakabinamą ar pastatomą vazoną ar didesnį konteinerį. Sodinant talpos apačioje rekomenduojama įrengti drenažą, kad nemirktų šaknys. Tam tinka pūsto molio granulės ar akmenukai. Vazoną pripildžius gruntu ar kompostu jį galima pagerinti biohumusu. Taip pat patariama įmaišyti įgėrio granulių, kurios palaikys drėgmę augalų šaknų plote. Tolimesnei priežiūrai prireiks laistytuvo bei trąšų.

Populiariausios gėlių rūšys

Vienmečių gėlių elitui priskiriamos svyrančios petunijos, buityje geriau žinomos surfinijų pavadinimu. Šių gėlių rūšį japonai išvedė iš visiems seniai žinomų darželinių petunijų. Europoje jos atsirado apie 1990–uosius metus. Tai gražiai svyrančios, gausiai, dideliais žiedais žydinčios ir spalvų įvairove išsiskiriančios balkoninės gėlės. Taip pat populiarios ir smulkiažiedės surfinijos, pasižyminčios žiedų gausa. Jas lengviau prižiūrėti, nes nužydėję žiedai greitai sudžiūsta, nubyra ir negadina vaizdo. Jos puikiai auga saulėtose vietose, tačiau turėdamos gausią lapiją išgarina daug vandens, taigi jas būtina gausiai laistyti ir dažnai tręšti. Pastaraisiais metais vis dažniau jos sodinamos dirvoje ir sudaro ištisus margaspalvių žiedų kilimus. Turintiems mažai laiko, bet norintiems pasipuošti puikiai tiks pelargonijos. Joms auginti nereikia ypatingų sąlygų, o spalvingais žiedynais jos džiugina visą sezoną. Pelargonijos mėgsta saulėtas vietas, saikingą laistymą, gali augti net saulėkaitoje, tačiau negalima leisti lovelių ar vazonų žemei visiškai perdžiūti. Ir taip platus pelargonijų asortimentas, kuriame keliasdešimt spalvų ir atspalvių juostuotųjų (stačiųjų) ir laiptuotųjų (svyrančių) pelargonijų veislių. Kasmet jis pasipildo vis naujomis. Saulėtose terasose geriau tinka sodinti juostuotąsias pelargonijas, o balkonų loveliuose – laiptuotąsias, kurios ne tik gali augti daliniame pavėsyje, bet ir puikiai veši šviečiant tiesioginei saulei. Kai kurios laiptuotosios pelargonijos nusvyra net iki metro. Nepelnytai mažiau dėmesio sulaukia verbenos. Balkonuose jas reikėtų sodinti svyrančias. Jų šakos nusvyra iki 40–80 cm ir gausiai žydi įvairiaspalviais žiedais iki pat šalnų. Šios gėlės mėgsta saulėtas vietas, turi būti gerai laistomos ir tręšiamos.

Svyrančios, pusiau svyrančios fuksijos kasmet sulaukia vis daugiau gėlių mėgėjų dėmesio, nes išsiskiria originalia, karališka žiedų sandara ir spalvų gausa. Fuksijos idealiai tinka pusiau pavėsingoms vietoms.

Foniniai augalai

Kuriant gėlių kompozicijas jas galima papildyti svyrančiais, žydinčiais ir lapiniais foniniais augalais. Smulkiais žiedais žydinčios įvairių spalvų taškuonės (bakopos), ragilės (diascijos), lobelijos, šlamučiai, jurginai, cimbžiedos, tramažolės papildo sodinamas kompozicijas spalvomis, suteikia vientisumo įspūdį. Pastaruoju metu, labai populiarūs tampa žoliniai-viksviniai augalai, kurie suteikia kompozicijoms vientisumo, išbaigtumo bei lengvumo pojūtį. Tam tiks ašuotė, viksvameldis, soruolė. Lakišius siūloma sodintini, kai prireikia gražaus užpildo. Jie saulės spalvos žiedais ir smulkiai karpytais lapais pagyvina visas gėlių kompozicijas. Tai yra labai ištvermingas augalas, tinkamas sodinti įvairiose talpose, nes smarkiai svyra, o pasodintas lysvėse greitai ir gerai uždengia paviršių. Šios gėlės labai pakančios sausrai, žydi iki pat rudens ir atlaiko pirmąsias šalnas. Krūminiai sidabrūniai, šnekamojoje kalboje dažniausiai vadinami vienmetėmis ramunėmis arba vienmetėmis chrizantemomis. Tai labai ištvermingos, gausiai žydinčios gėlės. Jos itin ilgai žydi, o smulkiai karpyti lapai suteikia gėlių kompozicijoms lengvumo. Krūminiai sidabrūniai gerai šakojasi ir greitai uždengia vazonus ar lovelius, todėl tinka ir didesnėms talpoms apsodinti.

Valero sprigėms būdinga spalvų gausa, gėlės puikiai šakojasi, pasodintos lysvėse greitai padengia visą paviršių, sudarydamos ištisinį žiedų kilimą. Naujosios Gvinėjos sprigės aukštesnės, krūmeliai ir žiedai stambesni už Valero sprigių. Šios gėlės efektingai atrodo komponuojant ir su kitomis gėlėmis, ir sodinant atskirai. Labai platus spalvų asortimentas, kuriame yra 23 spalvos ir atspalviai. Jas galima sodinti ir talpose, ir lysvėse. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad sprigės mėgsta dalinį pavėsį.

Gėlių kompozicijos kūrimas

Kaip jau buvo užsiminta teksto pradžioje, vieni augalai gali vešėti saulėkaitoje, kiti gerai tarpsta vakarinėje ar net šiaurinėje pusėje. Tenka derinti augalus pagal laistymo poreikį, kompozicijose – stačius su svyrančiais. Saulėtai pusei – pelargonijas juostuotąsias ir laiptuotąsias galima derinti su šlamučiais, dichondromis, lakišiais, lobelijomis, verbenomis. Pavėsingai pusei –gumbines ir svyrančias begonijas, fuksijas, spriges galima papildyti šlamučiais, dichondromis, taškuonėmis (bakopomis), batatiniais sukučiais (ipomėjomis). Svyrančias petunijas (surfinijas) galima sodinti ir pusiau pavėsingoje ir saulėtoje pusėje. Tik saulėkaitoje jas gali tekti laistyti net 2 kartus dienoje. Jei parinksime tarpusavyje derančias spalvas puikiai gali atrodyti ir vienarūšėmis gėlėmis apsodintas lovelis.

lrytas. lt informacija