Nuotraukos autorius: V.Balkūno nuotr.

Griūvanti Alytaus sinagoga prikeliama naujam gyvenimui

Dar visai neseniai ne tik alytiškiai, bet ir į Dzūkijos sostinę užsukantys menininkai bei menotyrininkai baiminosi, kad miestas gali netekti vieno gražiausių senamiesčio pastatų – XIX a. pabaigoje iškilusios mūrinės sinagogos.  Buvo bandymų apleistą pastatą parduoti, jis net buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Pardavimui pasipriešino žydų bendruomenė, tačiau neatsirado lėšų tvarkyti statinį. Po XX a. pradžios gaisrų atstatyta mūrinė sinagoga – viena svarbiausių Alytaus centro dominančių. Daugelį metų stovėjęs apgriuvęs pastatas – skaudžios tragedijos liudininkas, primenantis, jog prieš šimtą metų mieste gyvavo gausi, kultūringa ir pasiturinti žydų bendruomenė. Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta apie 2000 Alytaus žydų – beveik trečdalis visų gyventojų. Žydų maldos namai pradėjo nykti jau sovietmečiu, kai jie buvo paversti druskos sandėliu, vėliau – viščiukų perykla. Viena gamykla planavo čia įrengti gamybines patalpas, todėl daug ką išgriovė viduje, išbetonavo platformas staklėms statyti. Staklių čia niekas taip ir neatvežė, o apgriauta sinagoga toliau iro. Prieš kelerius metus žydų bendruomenės ir savivaldybės vadovams suradus bendrą kalbą, prasidėjo sinagogos tvarkymo darbai. Pastato rekonstrukcijai ir aplinkinės teritorijos sutvarkymui reikės 450 tūkst. eurų. Beveik pusė lėšų – 206 tūkst. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Darbus planuojama užbaigti 2019 metų pabaigoje.  Buvusioje sinagogoje įsikurs Vizualiųjų menų centras, ir pagaliau Alytus turės tinkamas patalpas s parodoms organizuoti, jaunimo saviraiškai. Pasak savivaldybės atstovų, planuojama, kad per metus šio centro rengiamose konferencijose, mokymuose, paskaitose ir parodose apsilankys beveik 3 tūkst. lankytojų. Sinagogoje įrengta interaktyvi ekspozicija papasakos Alytaus žydų istoriją. Juk čia žydų bendruomenė kūrėsi jau XVI amžiuje. Dar daugiau šios tautybės miestiečių atsirado po 1737 metų, kai Lietuvos ir Lenkijos valdovas Augustas III išleido savo savo privilegiją. Į karų, gaisrų ir maro nuniokotus, ištuštintus miestus ir miestelius valdovas kvietė apsigyventi “lenkų, lietuvių ir vokiečių žydus, kurie seniai to nori ir to prašė”. Vakarinėje Alytaus dalyje pirmoji medinė sinagoga pastatyta 1856 metais. Jos vietoje vėliau ir iškilo mūrinė sinagoga, kurią teko atstatyti po didžiųjų XX a. pradžios miesto gaisrų. Iš gelsvų ir raudonų plytų, sumūryti žydų maldos namai – neatsiejama Alytaus senamiesčio panoramos dalis. Avarinės būklės pastato rekonstrukcija prasidėjo pernai. Pirmiausia reikėjo sutvarkyti kiaurą stogą, sustiprinti perdangą ir stogą laikantį karkasą. Dabar jau sudėti langai, o iki metų pabaigos planuojama baigti restauruoti fasadą. Pasak Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės Dianos Varnaitės, suspėta laiku, kol sinagogoje dar buvo išlikę vertingi interjero elementai ─ autentiškas polichrominis dekoras pagrindinėje sinagogos maldų salėje. Rytų sienos tarplangiuose rasta tapybos liekanų Prie sinagogos buvo ir rabino namelis. Šie du statiniai sudaro architektūrinį kompleksą, kuris įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir įtrauktas į daugelį Lietuvos turistinių maršrutų. Europos Sąjungos (ES) parama skirta ir kitoms šalies sinagogoms tvarkyti – pavyzdžiui, Kėdainių sinagogai bei Kaišiadorių rajono Žiežmarių miestelio medinei sinagogai. Lietuvą įtraukus į Europos žydų kultūros paveldo kelią, Žiežmarių medinė sinagoga buvo pasirinkta kaip pirmas simbolinis objektas Iki Antrojo pasaulinio karo dabartinėje Lietuvos teritorijoje stovėjo 500-600 įvairių žydų maldos namų. Išliko – nedaug, tačiau dauguma jų – vertingas istorinis ir meninis mūsų paveldas. Paveldo modernizavimo ir kultūros objektų infrastruktūros atnaujinimui per keletą artimiausių metų bus skirta 199 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų. Didelė dalis nukeliaus į regionus. Už ES lėšas bus atnaujinti ir pritaikyti specifiniams poreikiams dešimtys paveldo ir kultūros objektų, esančių 57 savivaldybėse.

lrytas. lt informacija