Europos archeologijos dienos: virtuali fotografijų paroda „Išsaugokim“

Alytaus miesto apylinkėse gyventojai kūrėsi jau pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo. Tai liudija daug apylinkėse esančių senovinių gyvenviečių, piliakalnių, kapinynų ir pilkapių. Archeologinių kasinėjimų metu randamos iškasenos suteikia mums galimybę atkurti mūsų protėvių materialinės ir dvasinės kultūros pagrindus. Vien tik Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje yra keletas svarbių kultūros paveldo objektų, kurie buvo tyrinėti ir suteikė mokslui svarbių duomenų apie tuometinių žmonių gyvenseną. 

Vienas iš tokių objektų – Bakšių senovės gyvenvietė, datuojama III–IV a. 1981, 1992–1996 ir 1998 m. archeologinių tyrimų metu teritorijoje ir artimiausioje jos aplinkoje ištirtas bendras 3623 kv. m dydžio plotas. Rastas kultūrinis sluoksnis su molio tinku, degusiais akmenimis, gyvulių kaulais, stulpavietėmis, židiniais, ūkinėmis duobėmis, pastatų fragmentais, metalo lydymo krosnelėmis bei archeologiniais radiniais.

Viduramžiais miesto apylinkėse gyveno jotvingių ir lietuvių gentys, nes Alytus buvo šių genčių paribyje. Nemuno kairiajame krante yra dvi dešimtys VI–IX a. jotvingių pilkapių. Prasidėjus Didžiajam prūsų sukilimai jotvingiai aktyviai jame dalyvavo ir rengė žygius į Kryžiuočių ordino užimtas Prūsijos žemes. Didelę jotvingių dalį ordinas sunaikino, nemaža jų dalis pasitraukė į Lietuvą, o XIII–XVI a. visus ar beveik visus jotvingius bent lingvistiškai asimiliavo lietuviai, vokiečiai, lenkai ir rusėnai.
Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje yra 3 piliakalniai. 2 iš jų yra tyrinėti. 

Radžiūnų piliakalnio gyvenvietė, datuojama III–V a., o pats piliakalnis buvo naudojamas iki II t. pradžios. 1954 m. darant gręžinius įvairiose aikštelės vietose užfiksuotas kultūrinis sluoksnis, 2002 m. ištirtas 1 kv. m dydžio šurfas bei žvalgytas 700 kv. m dydžio plotas. Rastas kultūrinis sluoksnis su molio tinku, degusiais akmenimis, gyvulių kaulais, titnago žaliava ir dirbiniais bei archeologiniais radiniais. 

 Alytaus piliakalnio gyvenvietės archeologiniai radiniai liudija, kad čia gyventa VII–XIV amžiais. Surinkta radinių. 1985–1986 m. viršutinėje, į rytus nuo piliakalnio esančioje gyvenvietės dalyje ištirtas 240 kv. m plotas. 2001, 2011, 2013, 2015–2017 m. apatinėje Nemuno slėnio dalyje esančioje Alytaus piliakalnio senovinės papėdės gyvenvietėje ištirtas apie 230 kv. m plotas. 2016–2017 m. taip pat atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai, išžvalgytas 2 630 kv. m plotas. Tyrimų metu rastas kultūrinis sluoksnis su pastatų liekanomis, židiniais ir dideliu kiekiu archeologinių radinių: buitinės keramikos šukių, gyvūnų kaulų, molio tinko gabalėlių, šlako gabalų, molinių verpstukų, geležinių peilių ir jų fragmentų. Prie vienetinių radinių, kurie aptinkami pakankamai retai, priskirtinas lokio nago amuletas, kaulinė tinklų adata, plačiaašmenis kirvis.
Alytaus pilis užėmė svarbią vietą Lietuvos gynybinėje sistemoje, išdėstytoje palei Nemuną. Ji saugojo perkėlas per Nemuną ir svarbius kelius link Lietuvos valstybės politinių ir gynybinių centrų – Vilniaus, Trakų, Punios, Kauno. Į rašytinius XIV a. šaltinius Alytus pateko kaip Lietuvos valstybės Trakų kunigaikštystės teritorinio vieneto – Alytaus žemės – centras.

Alytaus vardą rašytiniuose šaltiniuose pirmieji pradėjo minėti Lietuvos karo su kryžiuočiais laikų kronikininkai (pirmą kartą minimas 1377 m. kaip Alytaus pilis Vygando Marburgiečio kronikoje). Daug kas linkęs tvirtinti, kad šią pilį pastatė dar Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Po 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšio, kai buvo sutriuškintas ordinas ir išnyko kryžiuočių grėsmė, piliakalnio ir pilies svarba sumenko. Jo gyvenvietės gyventojai ėmė keltis į palankesnę prekybai ir amatams vietą šalia besiformuojančios turgaus aikštės. 

Dešiniajame Nemuno krante, į šiaurės vakarus nuo Alytaus piliakalnio esanti gyvenvietė, įsikūrusi prie vandens ir sausumos kelių, ėmė plėstis ir išaugo iki miesto, kur jau manomai  XV a. pabaigoje buvusi rotušė ir bažnyčia. Tai patvirtina archeologiniai tyrimai, atlikti prieš tvarkant dabartinę Pirmojo Alytaus aikštę – 2007–2008 m. ištirtas 117 kv. m aikštės plotas. Taip pat  fragmentuotai buvo tirti XVIII a. žmonių kapai prie Šv. Liudviko bažnyčios, už dabartinio šventoriaus ribų. XIV a. pabaigos – XVII a. Alytaus intensyvų gyvenimą, gyventojų kultūrą, jų pasaulėžiūrą taip pat liudija dešiniajame Nemuno krante buvusio Alytaus kapinyno turtingi archeologiniai radiniai, surasti 1984–1986 m. archeologinių tyrinėjimų metu (ištirtos 1 152 kapavietės).

Kairiajame Nemuno krante 1996–1998 m. buvo tyrinėtas XII a. – XVIII a. pradžia datuojamas Didžiųjų Likiškių kapinynas. Buvo ištirti 145 kapai, 1 122 kv. m bendras plotas. Rastas kultūrinis sluoksnis su įvairiais archeologiniais radiniais. Užnemunėje esanti gyvenvietė nuo XV a. pabaigos taip pat ėmė augti. Jos plėtrą skatino ir tai, kad kairiajame Nemuno krante atsirado naujas dvaras, iš jo buvo valdoma Alytaus giria. Per karus su kryžiuočiais apleistą Užnemunę imta apgyvendinti. Antrasis Alytus buvo vienas iš šios veiklos centrų, jame jau 1524 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą, nuo tada Alytus tapo miestu.

Šiais laikais Alytaus miesto archeologinis paveldas yra saugojamas, prižiūrimas ir puoselėjamas. 2002 m. vyko medžio drožėjų ir kalvių simpoziumas „Alytaus piliakalnio protėviai“. Lietuvos tautodailininkai piliakalnio papėdėje įrengė medžio skulptūrų ir metalo darbų ansamblį. 2005–2007 m. dėl avarinės būklės likvidavimo Alytaus miesto savivaldybės administracijos užsakymu buvo vykdomas Alytaus piliakalnio šlaitų sutvirtinimo projektas. Atlikti apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotini saugojimo darbai bei avarijos grėsmės pašalinimo darbai. 2017 m. Alytaus miesto savivaldybės iniciatyva įgyvendintas Piliakalnio g. rekonstrukcijos ir Alytaus piliakalnio teritorijos pritaikymo rekreacijai projektas. Greta piliakalnio įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir pasivaikščiojimo takais, pašalinti želdiniai. 

2019 m. Alytaus miesto savivaldybė organizavo Bakšių senovės gyvenvietės apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualinės apsaugos pozonių teritorijos tvarkymo darbus. Buvo organizuota akcija „Darom“ ir iš teritorijos pašalintas didelis šiukšlių kiekis. Prie šios akcijos geranoriškai prisidėjo UAB „Dzūkijos vandenys“ darbuotojai, o bendrovės vadovai nemokamai skyrė techniką šiukšlėms tvarkyti. Vėliau iš teritorijos buvo pašalintos senos garažų liekanos ir stambiagabaritės atliekos, gruntu buvo užpiltos buvusių garažų duobės.  
 2020 m. Alytaus miesto savivaldybės pastangomis atkurtas Didžiųjų Likiškių kapinyno gruntas ir reljefas – dėl žmogaus veiklos ir atmosferos reiškinių – dirvožemio erozijos, atmosferos kritulių ir kt. poveikio atsiradusios daubos ir nuošliaužos užpiltos gruntu. Vėliau teritorija atitinkamai pažymėta.

Alytaus miesto archeologinį paveldą yra svarbu išsaugoti ateities kartoms kaip protėvių materialinės ir dvasinės kultūros palikimą.

Virtualią parodą „išsaugokim“ galite apžiūrėti https://www.facebook.com/YraKaVeiktiAlytuje

AMS, Kultūros skyriaus informacija