Nuotraukos autorius: Rūta Elijošaitytė -Kaikarė

73-ojoje Frankfurto knygų mugėje – ir lietuviškos knygos

Prasidėjo 73-oji Frankfurto knygų mugė, po dvejų metų pertraukos vėl gyvai pakvietusi leidybos profesionalus į didžiausią literatūros bendruomenės renginį, skirtą naujausiai literatūrai, knygų madoms, leidybos dabarčiai ir ateičiai aptarti. „Krizė parodė, kokia svarbi yra knyga visuomenei. Kūrybiškumas ir atsidavimas leido knygoms likti prieinamoms nepaisant uždarytų knygynų“, – sakė Karin Schmidt-Friderichs, Vokietijos leidėjų ir knygų pardavėjų asociacijos prezidentė atidarydama mugę. 

Frankfurto knygų mugėje vėl dalyvauja ir Lietuvos leidėjai. Lietuvos stende dalijamasi tradiciniais lietuvišką knygų kultūrą reprezentuojančiais leidiniais: katalogais „Gražiausios metų knygos 2020 / The Most Beautiful Lithuanian Books of 2020“, „Best Lithuanian Books for Children and Young Adults 2019–2020“, informaciniu leidiniu „Books from Lithuania 2019–2020. Fiction and non-fiction“, kuriame pristatoma 13 grožinių ir 4 dokumentiniai veikalai, žurnalu „Vilnius Review“ ir kt. Trečiadienį ir ketvirtadienį Lietuvos stende vyko leidėjų susitikimai. Vaikų literatūros agentas Benas Bėrantas, pristatęs naujausiąją vaikų literatūrą, džiaugėsi, kad pandemija nesustabdė augančio susidomėjimo lietuvių vaikų literatūros autoriais, o stendą aplankę užsienio šalių leidėjai teigė, jog šios knygos išsiskiria savo tematika, taip pat leidėjų dėmesingumu knygų kokybei. Tai patvirtina ir žinia, kad leidykla „Aukso žuvys“ šiemet mugėje su stendu dalyvauja specialiu kvietimu – greta 20-ies kitų iš viso pasaulio atrinktų nepriklausomų leidėjų, užsiimančių vaikų literatūra („Invitation Programme 2021“).

Lietuvos kultūros institutas pristatė vertimų į užsienio kalbas programą, bendravo su tarptautinių knygų mugių organizatoriais. Trečiadienį įvyko Rasos Aškinytės romano „Glesum“ pristatymas: kartu su autore apie romaną, kuris Vokietijoje pavadintas „Kleines Bernstein“ (vertė Markusas Roduneris) pasakojo literatūros kritikas Christophas Haackeris. Ne daugiau nei du pašnekovai – toks šių metų mugės organizatorių reglamentas. Per pastaruosius metus vokiečių kalba pasirodė Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“, Valdo Papievio „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, Alvydo Šlepiko „Mano vardas Marytė“ (visas tris išvertė M. Roduneris), Aurimo Švedo „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ (vertė Claudia Sinnig), Undinės Radzevičiūtės „Kraujas mėlynas“ (vertė Cornelius Hellis).

Tradiciniame Europos leidėjų federacijos susitikime kalbėta apie tai, kokie buvo 2020 ir 2021 metai leidybai, kas knygų rinkos laukia ateityje, konstatuota, jog leidybos rinka traukėsi, tačiau daugelį šalių gelbėjo vis populiarėjančios elektroninės, garsinės knygos, ir, svarbiausia, institucinė pagalba: PVM elektroninėms knygoms sumažinimas, papildomas finansavimas bibliotekų fondams. Dėmesys elektroninėms, garsinėms knygoms, nuo 2025 m. įsigaliosiančiam Prieinamumo aktui mugėje – viena pagrindinių temų daugelyje susitikimų. Kaip ir kasmet, mugėje skiriamas dėmesys skaitymo skatinimo problematikai, kuri pandemijos sąlygomis tapo dar aktualesnė – ne viename renginyje kalbėta apie skaitymo įgūdžių išsaugojimą ir įvairias skaitymo skatinimo veiklas, kai mokyklos buvo uždarytos. Daugelis šalių susidūrė su ta pačia problema – vaikams, uždarytiems namuose, skaityti buvo sunkiau, nepaisant to, jog galimybių tuo užsiimti turėjo daugiau.

Skelbiama, kad mugėje dalyvauja 2 000 leidėjų iš 80 šalių. Dėl pandemijos ribojamas lankytojų skaičius – per dieną į mugę gali patekti 25 tūkst. žmonių. 2020 metais mugė vyko virtualiai, šis formatas lieka aktualus ir šiemet – didžioji dalis fizinių renginių transliuojami nuotoliniu būdu. Per ekranus su skaitytojais ir leidėjais sveikinosi Margaret Atwood, šių metų Frankfurto knygų mugės viešnios Kanados rašytoja. Jau šį sekmadienį Kanada šį statusą perduos 2022 metų garbės viešniai Ispanijai. Nepaisant gerokai mažesnės apimties, leidėjai džiaugėsi galimybe vėl susitikti gyvai, vartyti vieni kitų knygas ir planuoti ateitį po pandemijos.

Lietuvos leidėjų asociacijos kuruojamą stendą Frankfurto knygų mugėje remia Lietuvos kultūros taryba ir ES programa „Kūrybiška Europa“.

Parengta pagal Lietuvos leidėjų asociacijos ir Lietuvos kultūros instituto informaciją