Nuotraukos autorius: Ilona Krupavičienė

Naujame romane – Dzūkijoje išliūliuotos istorijos ir vaizdai

Sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi. Bet ar tikrai? Kraštietė Nika Piperita, sukvietusi visus pažįstamus ir nepažįstamus į savo debiutinės knygos „Gervė smėlynuose“ sutiktuves Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, po renginio galėjo lengvai atsikvėpti, mat patyrė geranorišką priėmimą, susidomėjimą ir palaikymą. Kokios gi sąsajos sieja šią rašytoją su Dzūkijos sostine?

Nika Piperita (Nijolė Sadauskaitė-Kazlauskienė), šiuo metu Vilniuje gyvenanti humanitarinių mokslų daktarė, yra gimusi netoli Alytaus, o mokyklinį gyvenimą patyrė tuometinėse šio miesto mokyklose: 1-oje vidurinėje, 10-oje vidurinėje ir 12-oje vidurinėje. Tad neturėtų kelti nuostabos tai, kad jos romanas „Gervė smėlynuose“ persmelktas gimtinės realijų. Kūrinio įtaigumą ir gyvumą sukurti padeda biografiniai momentai iš autorės kadais parašytų dienoraščių, tačiau visumoje tai nėra autobiografinė istorija. Įdomu ir vertinga tai, kad romano veikėjų prototipai gyveno Alytuje ir jo apylinkėse. Skaitytojo vaizduotę malonina skrupulingai aprašytas dzūkiškas kraštovaizdis ir sodri kai kurių veikėjų dzūkiška šnekta.

Ne veltui knygos redaktorius Vainius Bakas yra taip apibūdinęs debiutuojančią autorę:
„Nika Piperita – tai visiškai naujas, skaidrus balsas lietuvių literatūroje. Nuo pat pirmųjų akimirkų pradedi suprasti, kad savo krašto buities ir būties filosofija patys pasakojimai švelniai primena Romualdo Granausko, Juozo Apučio prozišką kalbėjimą. Tačiau šios autorės pasaulis remiasi mergaitiškuoju/moteriškuoju pradu ir veikiau įvairiais požiūriais sutaptų su tokių rašytojų kaip Šatrijos Ragana mąstymu, matymu, mikrokosmo intymia erdve.“

Romano „Gervė smėlynuose“ pavadinimas gilus ir daugiaprasmis. Gervę galima suprasti kaip laisvą laukinį paukštį, besiblaškantį jam nepritaikytoje aplinkoje, tarsi dykumoje be lašelio vandens. Tačiau bibliotekoje vykusiame knygos pristatyme leidyklos „Slinktys“ vadovas, poetas Juozas Žitkauskas įžvelgė krislą optimizmo, mat jam pieskynai yra Dzūkijos krašto smėlėta savastis, kuri išskridusią gervę traukia grįžti namo.

„Šiame romane nėra paviršutiniškumo, jis lyg persunktas poezija. Čia yra išmintis, žodingumas. Gylis, įprasmintas žodžiais, įprasmintas emocijomis. Autorė turi labai daug ką pasakyti. Turbūt atgaminti tam tikras siužeto detales jai padeda dienoraščiai, bet čia labai daug padeda ir autorės gebėjimas įsismelkti į žmogaus vidų – ne vien tiktai į pagrindinės veikėjos Margaritos pasaulį, kuri autorei yra geriausiai pažįstama, bet kartu ir į kitus“ – sakė J. Žitkauskas.

Romano leidėjas Juozas Žitkauskas palinkėjo Nijolei ir ateityje neprarasti spalvingumo, bet gyvenime apsiriboti vienu romanu (čia valiūkiškai žvilgtelėjo į salės kamputyje kukliai sėdintį Nijolės vyrą Giedrių Kazlauską). Tačiau publika, smagiai pasijuokusi iš tokio pašmaikštavimo, žinoma, pradėjo smalsauti apie romano „Gervė smėlynuose“ tęsinį, mat kai kuriuos užkamavo klausimas, o kur gi dingo kai kurie ryškūs epizodiniai veikėjai ir kaip jiems susiklostė gyvenimas toliau...

Paklausta apie knygos tęsinį, Nika Piperita atsakė viltingai:
„Romane yra keletas berniūkščių – visas trejetas: Saulius, mano mėgstamas personažas, Emiliukas ir Ramutis. Tai aš šituos nenaudėlius pabandysiu užauginti. Mes keliausim į mokyklą. Jau turiu papkę. Laikykitės!..“

Knygos „Gervė smėlynuose“ sutiktuves Alytuje praturtino įvairioms kartoms atstovaujantys skaitovai iš Putinų gimnazijos: Gerda, Ainis ir neformaliojo ugdymo mokytojas Vytautas Bigaila. Žavi smuikininkė Amelija iš Šv. Benedikto gimnazijos svajingai pamuzikavo. Garbingą vietą pasisakiusiųjų tarpe užėmė buvusi Nijolės Sadauskaitės klasės auklėtoja Genė Mikėnienė. Spontanišku skaitovu iš salės tapo rašytojos vyras Giedrius Kazlauskas. Pastarasis, matyt, jau spėjo pamintyti, kad savo žmoną kuo toliau, tuo dažniau matys panirusią į rašymą... O esami ir būsimi skaitytojai dėl to, tikriausiai, tik apsidžiaugs!..

Jūratė Čėsnaitė