Alytus, kaip ir visa Lietuva, šventė atkurtos šalies šimtmetį

Alytaus, kaip ir visa Lietuva, šventė Vasario 16-ąją, valstybės atkūrimo šimtmetį. Dalis renginių vyko prie Laisvės Angelo, vėliau, po mišių, šventė persikėlė į Nemuno gatvę, kur tarsi laiko ratu žiūrovai nusikėlė į Alytų prieš 100 metų – pamatė turgaus, rinkimų aktualijas, kareivių kasdienybę ir netgi rekonstruotą pirmojo Lietuvos kariuomenės karininko Antano Juozapavičiaus, žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę, žūties rekonstrukciją. 

Alytaus Laisvės angelo aikštėje gausus alytiškių ir miesto svečių būrys minėjo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Čia suskambo Lietuvos valstybės himnas, sveikinimus Lietuvai skyrė ir meninę programą alytiškiams parodė choro studija „Varsa“. Susirinkusius šventės proga sveikino Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius, Seimo nariai. Alytiškių išrinktas Seimo narys Robertas Šarknickas šimtmečio proga pasveikino originaliai – su jaunimu ir savo padėjėjais atliko dainą.

Kariai iš šaunamų ginklų atliko iškilmingas salves pagerbdami  kovotojus kritusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.  Šalies šimtmečiui skirtame renginyje , visų dalyvių akivaizdoje priesaiką davė Lietuvos šaulių sąjungos karininko Antano Juozapavičiaus šaulių pirmosios rinktinės šauliai.

Visi sveikinusieji kvietė puoselėti savo šalį ir branginti Lietuvos laisvę. Akcentuota, kad Nepriklausomybė – tai pats didžiausias tautos turtas. Buvo prisiminti ir pagerbdami žuvusieji už Lietuvos nepriklausomybę, kūrę valstybę, kaip niekad daug padėta gėlių prie Laisvės angelo. Spalvinga ir linksma renginio dalyvių eisena nukreipta link Šventų angelų sargų bažnyčios, kur vyko mišios.

Vėliau šimtmečio minėjimas tarsi laiko ratu persikėlė į Nemuno gatvę, kur šimtai ar net tūkstančiai alytiškių ir miesto svečių pamatė Alytų, koks jis buvo prieš šimtmetį. Senovinės rogės, statinės, daugelis renginio dalyvių – Alytaus teatro aktoriai – apsirengę imitavo turgaus pardavimus, atspindėjo to laikmečio nuotaikas. Atkurtos netgi to meto rinkiminės kalbos – ant statinės stojo lenkas, žydas ir lietuvis.

Pamatė alytiškiai ir to meto vokiečių karių mėginimus vagiliauti. Na o vienas iš svarbiausių renginio akcentų – pirmojo Lietuvos kariuomenės karininko, kritusio Nepriklausomybės kovose – Antano Juozapavičiaus žūties rekonstrukcija.

Svarbiausius to meto istorinius akcentus susirinkusiems papasakojo istorikas, profesorius, daktaras Valdas Rakutis.

Anot istoriko, tuo metu Alytuje pulke trūko ir ginklų, ir šovinių, ir kovotojų. Tai liudija raštas, kurį A.Juozapavičius vasario 10 dieną nusiuntė krašto apsaugos ministrui: "Šiuo pranešu, kad fronto stovis Alytuje pavojingas, apie pavojingumą stovio buvo pranešta Ponui Ministeriui savaitė atgal, - tuomet pulkui reikalinga buvo duoti 200 kareivių iš Kauno, tas buvo pažadėta, bet ligšiolei nei vienas žmogus iš Kauno neatėjo ir dargi įsakius viceministeriui 9 vasario 1919 m. nr. 3, tapo paimta viena kuopa 1 pulko jo nuožiūrai, kas susilpnino padėjimą Alytuje. Manau, kad išėjus iš keblaus padėjimo, reikalingi žmonės ir ginklai, kitaip gali būti katastrofa."

A.Juozapavičius žuvo vasario 13-ają, kelios minutės po aštuonių, vos išaušus jo 23-iojo gimtadienio rytui. Vis tik  A.Juozapavičiaus auka nenuėjo veltui. Kontrataka Alytuje, kaip ir sėkmingos Lietuvos kariuomenės pastangos atremti atakas Kėdainių, Kaišiadorių ir Jonavos fronto baruose, sužlugdė bolševikų mėginimus užimti Kauną ir sunaikinti besikuriančią Lietuvos valstybę.

Vėliau žiūrovams Lietuvos didžiosios kunigaikštienės birutės Ulonų bataliono kariai pademonstravo konfliktinės situacijos scenarijų – aidėjo imitaciniai šūviai, sužeistieji buvo skubiai nešami iš susišaudymo vietos. 

Vėliau renginius tęsė koncertai, filmo apie Alytų pristatymas Alytaus miesto teatre.

Daina Baranauskaitė

Nuotraukų galerija