Balbieriškio Švč. M. Marijos Rožančinės parapijos istorija

XVI amžiaus pradžioje, prie Nemuno Balbieriškio girioje, iškilo nedidelis Hanuso Sudarmano dvarelis. Iki 1520 metų Balbieriškyje jau buvo pastatyta pirmoji karališkosios fundacijos Šv. Petro katalikų bažnyčia. Jos pirmuoju klebonu buvo kun. Martynas Abramavičius.

Kuriantis parapijai, bažnyčiai buvo padovanoti 2 valakai, 9 margai ir 27 precentai geros žemės. Nelengva buvo pirmosios bažnyčios kūrimosi pradžia. Valdas čia turėjęs kunigaikštis Jaroslavas Holovčinskis (iš provoslavo pats tapęs kalvinu) XVII amžiaus pradžioje perdavė bažnyčią evangelikams reformatoriams.

1614 metais Holovčinskio pastatyta antroji bažnytėlė toliau buvo palikta evangelikams reformatoriams. Kilo ginčai su katalikais. Vadovaujami Merkinės klebono Petro Rasmusavičiaus, katalikai po 20 metų jėga atsiėmė Balbieriškio bažnyčią, kleboniją. Po 12 metų užtrukusių teismų tapo tikraisiais jos šeimininkais.

1655 metais rugpjūčio 11 dieną, karo su Maskva metu, Balbieriškį pasiekė rusų caro Aleksejaus Michailovičiaus kariuomenė. Buvo sudegintas dvaras, bažnyčia, miestelis, aplinkiniai kaimai. Išliko tik tie žmonės, kurie pasislėpė miškuose. Laimė – tai truko neilgai ir po 19 metų kunigaikštis Jonas Karolis Čartoriskis ir jo žmona Magdelena Kanopacka paskyrė lėšų naujos trečiosios Balbieriškio bažnyčios statybai.

Po keturių metų, apie 1678 metus, trečioji bažnyčia buvo pastatyta. Kiek vėliau joje buvo įrengti 5 brandžiojo baroko stiliaus altoriai, papuošti ornamentiniais drožiniais ir Švenčiausiųjų skulptūromis. 1802 barokinį bažnyčios interjero ansamblį papildė didingi vargonai su tuo metu Balbieriškį valdžiusių Stanislovo ir Liudvikos Tiškevičių herbais.

XIX amžiaus antroje pusėje (apie 1870 m.) kun. Baltramiejus Žukauskas aptvėrė bažnyčios šventorių stipria, su trimis vartais, akmenine tvora. Ši tvora išlikusi ir iki šių dienų. Išstovėjusi daugiau kaip 200 metų trečioji bažnyčia paseno, prakiuro stogas, reikėjo statyti ketvirtąją bažnyčią.Didelė dalis senosios bažnyčios interjero įrangos buvo perkelta į Bronislovo Žochovskio projektuotą, dvarininkės Juzefinos Tiškevičiūtės – Vozinskienės, bei kun. Vinco Sakevičiaus rūpesčiu statytą ketvirtąją Švč. Mergelės Marijos Rožancinės titulu konsekruotą dvibokštę medinę bažnyčią.

Bažnyčia buvo pastatyta 1888 metais. Santūrių architektūrinių formų, neogotikinio stiliaus pastato viduje buvo išsaugotas vertingas XVII amžiaus pabaigos medžio drožybos ir tapybos kūrinių ansamblis. 125 metus išstovėjusią ketvirtąją bažnyčią - 2013 metais rugpjūčio 8 dienos naktį sunaikino gaisras. Netekome mums visiems brangios bažnyčios. Keturis su puse metų teko glaustis Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centre, mišios vyko ir parapijos namų koplytėlėjė. Buvo pradėtos rinkti lėšos naujos bažnyčios atstatymui. Aktyviai padėjo Vilkaviškio vyskupija, kunigai, tikintieji, kraštiečiai, visi geros valios žmonės. Iš jau buvusiųjų bažnyčių istorijos žinome, kad vien parapijiečių lėšomis Balbieriškyje bažnyčia niekada nebuvo pastatyta. Jų statybas finansuodavo fundatoriai - turtingi žmonės. Laimei ir šį kartą, tarsi stebuklas, atsirado fundatorius Arvydas Paukštys, kurio dėka šiandien galėjome peržengti šios naujos, penktos bažnyčios slenkstį.

Naująją penktąją Balbieriškio parapijos bažnyčią projektavo architektas Vilius Urbonas, statybų vadovas - Jonas Urbonas.

Per visą parapijos istoriją - Balbieriškyje kunigavo 37 kunigai, ne kartą XX amžiaus pirmojoje pusėje mišias aukojo ir iš mūsų krašto kilęs - prelatas Mykolas Krupavičius.

Vitas Rymantas Sidaravičius

Nuotraukų galerija