Gražiausias Dzūkijos antkapinis paminklas plaunamas actu ir šampūnu

Net 110 metų,  du pasaulinius karus atlaikęs grafaitės Jadvygos Koreivaitės antkapinis  paminklas Rumbonių kapinaitėse, tituluojamas gražiausiu ir vertingiausiu Dzūkijoje. Tiesa, anot ekspertų, marmure atsirado pavojingų įtrūkimų ir bet kokia gamtos stichija gali padaryti didelės žalos.

Kultūros paveldo inspektoriai teigia žinantys situaciją, tačiau jos nedramatizuoja. Be to, viską apsunkina faktas, jog nėra paminklo savininko, tad jį geranoriškai prižiūri net ir viešuosius darbus dirbantys asmenys, kurie skulptūrą plauna actu bei šampūnu ir ardo paviršinį marmuro sluoksnį.

Alytaus rajone, greta  Rumbonių bažnyčios esančiose kapinėse, kurios įkurtos ir pašventintos 1799 m., yra vienas išskirtinis paminklas – grafaitės Jadvygos Korevaitės kapo balto marmuro paminklas, paskelbtas respublikiniu dailės paminklu ir įtrauktas Nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Užsienyje ir Lietuvoje gerai žinomas skulptorius akmentašys Darius Miliauskas skambina pavojaus varpais – paminklas netinkamai prižiūrimas.

„Man širdį skauda, nes greitai šį paminklą galime prarasti. Jau atsiradę pavojingi trūkiai. Jeigu valdžios žmonės nebus atsakingi, apsileidę – mes šios muziejinės, unikalios marmuro skulptūros neteksime“, - kalbėjo skulptorius akmentašys D. Miliauskas.

Skulptorius akmentašys apžiūrėjo ir įvertino grafaitės skulptūrą. Jis stebisi, kad net 110 metų,  du pasaulinius karus atlaikęs grafaitės antkapinis  paminklas neprižiūrimas – atsiradę pavojingi trūkiai.

„Įsivaizduokite, koks stebuklas, kad ši skulptūra nepakliuvo į Maskvos ar tuomečio Leningrado muziejus. Tai dovana mums, kurią privalome išsaugoti ateinančioms kartoms. Kad mūsų proanūkiai žinotų, jog buvome ne barbarų, o aukštos kultūros tauta“, - kalbėjo skulptorius akmentašys.

Kultūros paveldo departamento Alytaus regiono vyriausioji valstybinė inspektorė  Margarita Janušonienė teigė, jog didžiausia problema – skulptūros savininko nebuvimas. „Mes neturime jokių duomenų apie Koreivų šeimos palikuonis, kurie būtų perėmę teises į paminklą. Todėl jį geranoriškai prižiūri Rumbonių moterys. Nėra konkretaus savininko“, - kalbėjo valstybinė inspektorė.

Skulptorius akmentašys Darius Miliauskas stebisi, kodėl tokio aukšto lygio marmurinė skulptūra nėra po gaubtu ir saugomas nuo išorės poveikio.

„Ją būtina dengti po stiklu. Juk dabar žmonės prižiūri taip, kaip iš mano. Ir už tai dėkui. Tačiau žinoma, actas, šampūnas nėra tos priemonės, kuriomis reikia prižiūrėti marmurą“, - kalbėjo skulptorius akmentašys.

Rumbonių vietovėse gimęs ir augęs, dabar jau devintą dešimtį skaičiuojantis Antanas Lubauskas šią skulptūrą pamena nuo vaikystės.

„Pamenu, kai dar buvau vaikas ir ateidavom pasigrožėti šia skulptūra. O jau nepriklausomybės laikais seniūnas rūpinosi, kad ji būtų nuplauta, prižiūrėta. Būta čia buvo ir naktinių personų, kurios bandė kasti, brautis į kapavietę, ieškoti Kareivų šeimos brangenybių. Visko buvo, tačiau akivaizdu, kad šią skulptūrą būtina saugoti“, - kalbėjo vietos gyventojas A. Lubauskas.

Įdomu tai, kad šį vertingą paminklą prižiūri ir viešuosius darbus dirbantys asmenys, kurie jį plauna actu, šampūnu.

„Šis paminklas, spėjama, pastatytas 1908 metais. Taigi, lauko sąlygomis jis stovi apie 110 metų. Jo būklė patenkinama, tikrai nėra bloga. Dėl apdengimo gaubtu – mes neturime tokių tradicijų. Tačiau faktas, jog ji plaunama visokiais cheminiais preparatais – blogai. Aš pasistengsiu susisiekti su seniūnu, pasikalbėti, spręsti šią problemą“, - kalbėjo vyriausioji inspektorė M. Janušonienė.

Daugiau nei prieš 20 metų antkapinis paminklas restauruotas, tačiau šiandien užtaisyti įskilimai atrodo tarsi skulptūros randai, tarsi plomba dantyje.

„Po restauracijos paminklas buvo padengtas drėgmę ir pažeidėjus atstumiančia medžiaga, užtaisyti skilimai, atkurta skulptūros piršto netektis. Vis tik tie užtaisymai šiandien atrodo tarsi plomba dantyje, randai. Todėl dar didelis klausimas – ar ta restauracija duoda daug naudos, mat po dešimtmečių labai nenatūraliai atrodo“, - kalbėjo pašnekovė.

Alytaus apskrityje, kartu su kilnojamaisiais objektais,  yra per 2 tūkstančius kultūros paveldo objektų. Pagal teisės aktus, kiekvienas objektas turi būti apžiūrėtas kartą per 5 metus, mat dirba tik vienas vyriausiasis inspektorius. Tiesa, grafaitės paminklui, kaip patikino pašnekovė, skiriamas kur kas didesnis dėmesys.

„Tai gražiausias antkapinis paminklas Dzūkijoje. Mes turime kuo didžiuotis. Todėl tikrai jį aplankome, išimame gėles iš rankų, kurios taip pat kenkia marmurui“, - sakė M. Janušonienė.

Vyriausioji valstybinė inspektorė pažadėjo pasidomėti ir suvaldyti situaciją, kad marmuro paminklas nebūtų plaunamas actu ar šampūnu.

 Mirus dukrai grafas Varšuvoje užsakė sukurti paminklą žymiam lietuvių kilmės skulptoriui Pijui Velionskiui pagal išlikusias J. Korevaitės fotografijas. 1918 m. spaudoje apie skulptūrą buvo rašoma: „dvarininko Korevos dukters Julės itališko marmuro stovyla, kainavusi tūkstantį rublių.“

Antkapinis paminklas sudarytas iš ant masyvaus, grubiai tašyto šviesaus granito bloko esančio aukšto akmeninio kryžiaus su laiptuotu postamentu ir skulptūros (paminklo aukštis 3,15 m, plotis 1,04 m, gylis 0,96 m, skulptūros aukštis 1,90 m).

Cokolio rytinėje plokštumoje pritvirtintoje juodo akmens plokštėje iškaltas įrašas: „GRÓB RODZINY KOREWÓW“ („Korevų šeimos kapas“), apatinėje stačiakampio juodo poliruoto akmens plokštėje iškaltas įrašas: „KTO WE MNIE WIERZY,/ CHOĆBY I UMARŁ, ŻYĆ BĘDZIE“  („Kas tiki mane - nors ir numirtų, bus gyvas“); vidurinėje kryžiaus laiptuoto postamento dalyje iškaltas įrašas: "Ś. P. / JÓZEFA KOREWIANKA / ŹYŁA LAT 18 / ZM. D. 16 WRZEŚNIA / 1908 R." („Šviesaus atminimo Juzefa Korevaitė gyveno 18 m., mirė rugsėjo 16 d., 1908 m.“).

Daina Baranauskaitė

Nuotraukų galerija