Lietuvos katalikai šventė Žolinės atlaidus

Lietuvos katalikai antradienį šventė Žolinę, kitaip dar vadinamą Švenčiausiosios Mergelės Marijos dangun ėmimo dieną. Žolinės atlaidai, prasidėję pirmadienį, tęsis iki rugpjūčio 22 dienos.
Kaip ir kiekvienais metais rugpjūčio 15 dieną Alytaus rajono, Pivašiūnų miestelį užplūsta tikintieji iš visos Lietuvos. Nors į Žolinės atlaidus Pivašiūnuose atvyksta daug pėsčiomis keliaujančių piligrimų, daugelis žmonių čia atvažiuoja automobiliais. Tai kasmet kelia galvos skausmą vos 300 gyventojų turintį kaimelį prižiūrinčiai seniūnijai.
Žolinės metu bažnyčioje šventinami pirmieji derliaus vaisiai, gėlės. Krikščioniškasis paprotys švęsti Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę yra kilęs iš Marijos laidotuvių legendos. Anot jos, kadangi Dievo motina buvo paimta į dangų su visu kūnu ir siela, karste pasiliko tik gėlės, kuriomis buvo papuoštas Marijos kūnas.
Taigi su žolynais rankose pasimelsti atvyko nuo mažiausio iki garbaus amžiaus tikinčiojo. Žmonės, nesutilpę prie šventoriaus, mišiose dalyvavo ir kiek atokiau – stoviniuodami prie artimųjų kapų.
Pagrindinis dėmesys per šiemet vykstančius Žolinės atlaidus skiriamas padėkai arkivyskupui ir kankiniui Teofiliui Matulioniui. Popiežius Pranciškus šią vasarą paskelbė sovietų kalintą T.Matulionį palaimintuoju. Žolinės atlaidų išvakarėse į Pivašiūnus buvo atvežtos arkivyskupo relikvijos.
„Koncentracijos stovyklos, lagerių voratinklis Gulagas buvo apraizgęs visą Sovietų sąjungą. Per šiuos lagerius perėjo milijonai geriausių, įvairiausių tautybių žmonių. Jų tarpe – ir lietuvių. Didelė dalis nukankinta per tardymus, sušaudyti. Komunizmo kalvė skelbė, jog geležinė ranka sutvarkys žmonijos laimę. Šiais metais turėjau galimybę aplankyti tas vietas, kur kalėjo palaimintasis Teofilius Matulionis. Čia buvo įkurtas ypatingos paskirties konclageris – žmonių naikinimo mašina“, - Žolinės atlaiduose kalbėjo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Daug tikinčiųjų per Žolinę atvyksta į Pivašiūnuose esančią bažnyčią, garsėjančią Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu. Pernai per šventę šis paveikslas buvo atiduotas restauruoti, todėl keliasdešimt tūkstančių į Pivašiūnus atvykusių žmonių galėjo pamatyti tik jo kopiją. Per dailėtyrinę ekspertizę buvo nustatyta, kad minėtas paveikslas maždaug septynioliktojo amžiaus viduryje buvo nutapytas Lietuvos dailininko, tačiau jo kilmė išlieka apipinta legendomis.
Po Žolinių atlaidų parapijos klebonas Vincas Baublys padėkojo visiems, prisidėjusiems prie atlaidų organizavimo, dalyvavusiems juose.
Žolinė Lietuvoje yra nedarbo diena nuo 2000 metų, kai parlamentas šią dieną įtraukė į valstybinių švenčių sąrašą. 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. šalies gyventojų.

Daina Baranauskaitė

Nuotraukų galerija