Žydai Alytuje

Kai kurių autorių nuomone, pirmieji žydai Alytuje galėjo apsigyventi XV a. Tačiau faktų tai patvirtinančių kol kas nerasta. Pirmieji istorijos šaltiniai, liudijantys apie Alytuje gyvenančius žydus, siekia XVIII a. pradžią. 1786 m. Alytaus ekonomijos inventoriuje įrašyta, kad Pirmajame Alytuje buvo 9 žydų namai bei stovėjo sinagoga, 1792 m. surašyta 10 žydų namų, paminėtas rabinas ir mokykla. 1798 m. Rusijos kartografų sudarytame miesto žemėlapyje pažymėtos Pirmojo Alytaus žydų kapinės ir sinagoga. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo (1795 m.), abi miesto dalys tapo skirtingais administraciniais vienetais, kurie priklausė atskiroms valstybėms, vėliau atskiroms Rusijos gubernijoms. Tai lėmė ir skirtingą abiejų miesto dalių raidą. XIX a. pabaigoje Antrasis Alytus praaugo Pirmajį Alytų. 1897 m. atliko Rusijos gyventojų surašymo duomenimis Pirmajame Alytuje gyveno 1435 gyventojai, iš jų 481 žydas, Antrajame Alytuje – 2010 gyventojai, iš jų 753 žydai. Taip mieste susidarė dvi žydų bendruomenės, susiskirsčiusios teritoriniu principu. Kiekviena iš jų turėjo savo sinagogas, atskirus rabinus ir kapines.

XX a. pradžioje žydai Alytuje dominavo daugelyje ekonominių sričių: prekyboje, amatuose, paslaugų sferoje. Lietuviams sunkiai pavyko konkuruoti su jų užimtomis pozicijomis. I Pasaulinio karo metais (1914-1918) miesto žydų bendruomenė patyrė nemažai pokyčių. Karo pradžioje Rusijos valdžia prievarta iškeldavo žydus iš greta fronto linijos esančių teritorijų. Todėl frontui traukiantis į rytus žydai buvo priversti palikti savo gyvenamus vietas. Vokietijai okupavus vakarinę Rusijos teritoriją, buvo sudarytas administracinis-teritorinis vienetas Oberostas. Jo sudėtyje sukurta Alytaus apskritis. Tai sudarė sąlygas žydams persikelti į naują apskrities centrą.

1918 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, miesto žydų bendruomenė prisidėjo kuriant jauną valstybę ir jos institucijas. Dalis miesto žydų stojo savanoriais į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo nepriklausomybės kovose. Kiti teikė materialinę pagalbą besikuriantiems lietuviškiems pulkams. 1923 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis Alytuje gyveno 6322 gyventojai, iš jų 1715 žydų. Ekonominiame miesto gyvenime žydai ir toliau užėmė dominuojančią padėtį. Jiems priklausė didžioji dalis parduotuvių, mėsinių, nakvynės namų ir įvairios amatininkų dirbtuvės. Veikė Žydų bankas. Žydų verslininkams priklausė ir stambesnės miesto įmonės. Brolių Cvilingai valdė žemės ūkio mašinų įmonę „Ūkmašina". Š. Beiralas ir Hapenšteinas turėjo savo garinius malūnus – lentpjūves. Elektros stotį pagal koncesiją valdė Kopelis Šulmanas. K. Šulmanui priklausė kino teatras „Palas", Šajai Paktoriui priklausė kino teatras „Kapitol". Dalis miesto gydytojų buvo žydai: Saliamonas Rabinovičius, Abelis Gabajus, Ovsejus Belkinas ir Judelis Livšicas.

1918 m. susikūrė savanorių ugniagesių draugija, kuriai vadovavo advokatas Mendelis Bokšickis. Dauguma draugijos valdybos ir ugniagesių komandos narių buvo žydai. Nemažą įtaką žydai darė miesto politiniam ir visuomeniniam gyvenimui. Nuo pat pirmosios miesto tarybos rinkimų žydai visada joje turėjo savo atstovus. Kopelis Šulmanas 1922 – 1923 m. buvo miesto burmistras.

940 m. SSRS okupavo Lietuvą. Nacionalizuotos prekybos, pramonės įmonės, dideli namai priklausę ir žydams, ir lietuviams. Dalis žydų pateko į 1941 m. tremtinių sąrašus. 1941 m. prasidėjo Vokietijos – SSRS karas. Jau pirmosios karo dienos atskleidė tikruosius naujų okupantų tikslus. Už nušautus vokiečių karininką ir kareivį, mieste buvo įvykdyta keršto akciją. Jos metu birželio 23-24 d. mieste sušaudyta 300 įvairių tautybių vyrų. Sudarius miesto savivaldą pavaldžią vokiečių okupacinei valdžiai, prasidėjo žydų persekiojimai. Liepos mėn. 12 d. Alytaus apskrities viršininko Antano Audronio, nurodymu žydai privalėjo nešioti Dovydo žvaigždę, apribotas jų vaikščiojimo bei pirkimo laikas ir vietos.

1941 m. liepos mėnesį Alytaus mieste gyveno 1231 žydų tautybės gyventojas. Liepos ir rugpjūčio mėnesio sandūroje Kauno, Nemuno, Užuolankos ir Žaliosios gatvių rajone įsteigtas nedidelis getas, kuriame buvo sutelkta ~1300-1500 žydų iš Alytaus miesto ir apskrities. Rugpjūčio mėnesį visi Alytaus žydai perkelti į miesto kalėjimą. Taip pat čia atgabenta ~1200-1400 žydų iš Alytaus apskrities valsčių. Rugpjūčio 13 d. sušaudyta 617 vyrų ir 100 moterų. Iki rugpjūčio 31 d. sušaudyti dar 233 žydai. Rugsėjo 9 d. sušaudyta 640 moterų, 287 vyrai ir 352 vaikai.

Alytaus miesto savivaldybės informacija