Užgavėnių linksmybės jir Kaziuko kermošius „Sakalėlio“ pradzinėn mokyklon

Kovo 5- oji „Sakalėlio“ pradzinėn mokyklon buvo čiudnesnė. Nuog ankscyvo ryto po mokyklų vaikščiojo parsirangėliai jir visus kvietė ataic ant linksmybių. O va kų jiej paporino: „Užgavėnės- paskucinė mėsos ėdzimo dziena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, dar vadzinama žamės žadzinimo, skalsos jir gausumo skacinimo šventi. Užgavėnės buvo žinomos nat pagonybės čėsais. Seniau jų vadzino Ragucio šventi, jir tų dzienų niekas nedzyrbo. Šiųdzien raikia dzvylika rozų valgyc, ėsc lašinių, dešrų, kopūstų, jir blynų visokių- jir mylcinių, jir bulbinių, ba sepcynias savaitis lig Velykų mėsos ėsc nemožnės - nuog rydzienos prasdės gavėnia, pasnykas. Per Užgavėnes žmonės persirangia visokiausiais gyvūnais- ožais, meškom, gervėm, jir tep būcybėm- gylcinėm, ubagais. Jiej aina po žmones, krecia zbitkus, trypia kojom, tep žadzydami pavasarį.
Vienas jiš pirmų pavasario žanklų Lietuvon- Kaziuko kermošius, katras būdavo nat tris dzienas- nuog kovo kecvirtos lig šaštos. Kaziuko jomarki žmonės pardavinėja savo pagamytus dzyrbinius. Anksciau svarbiausia būdavo nuspirkc verbų, baronkių karulių, jir šyrdzinių sausainių, an katrų būdavo visap prirašyta: „Pasakyk, ar būsi mano“, „Uogela, prijimk mano šyrdzį“.
Tai jir „Sakalėlio“ visa bendruomenė tanciavojo, dainavo, vijo laukan žiemų, o paskui ajo in Kaziuko mugį pirkt kermošavų lauktuvių.

Nuotraukų galerija