Metų išpažintis. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Visi jau ant senųjų metų slenksčio stovim,
Jau tuoj įžengsim į kitus metus.
Dabar Naujiesiems savo norus sėjam,
Atverdami ir širdis, ir jausmus.

Ir aš mintim savas klaidas skaičiuoju,
Ko per metus nepadariau, ko nesuspėjau,
Galbūt drąsos, gal laiko man pritrūko,
Todėl ne viską ištesėjau, ką žadėjau.

Gal kam negerą žodį pasakiau,
Kažko neaplankiau, ką aplankyti privalėjau,
Ne visada gal sąžininga ir stipri buvau,
Gal skausmo draugo akyse nepastebėjau?

Gal širdyje ir žodžiuos atjautos nebuvo,
Gal painiojaus gyvenime, gal daug klydau,
Todėl šiandieną Jus visus, mielieji,
Aš iš visos širdies atsiprašau.

Neteiskite manęs, visi mes klystam,
Nepastebime to, kas taip svarbu.
Šiandieną aš skubu atsiprašyti,
Nes ryt jau gali būti per vėlu.

Bet pažadu, Kalėdas pasitinkant,
Aš pasistengsiu ištaisyti nuodėmes savas,
Kad šventą vakarą prie Kūčių stalo
Galėčiau atsisėst rami ir sąžine švaria.

© Copyright Irena M.L.