Atmintis. Vaclovas Matažinskas

Vis mažiau lieka laiko rašyti,
Nes pirmiau reikia ligą išvyti.
Nors ne senas, bet serga visi,
Kažko daužosi mano širdis.

O gal tai ne liga, o klasta,
O gal meilė tenai vėlyva,
O gal juoko pilna man širdis
Ir kvatojasi ji per naktis.

Galbūt grįžo jaunystė mana,
Kažkur kaimo laukuos palikta.
Gal jaunystės triukšmingi laikai,
Kai gyvenome mes neramiai.

Gal vestuvių pirmoji naktis,
Gal tėvų mylimų netektis,
Gal gimimas anūkų brangių,
Atminimai dienų praeitų.

Visko buvo daug, kai ko mažiau –
Kažką pamečiau, kažką suradau,
Kažkas atėmė, kažkam pats daviau,
Bet visuomet prie savo likau.

Širdyje daug paliko randų
Ir dienų tamsių ir šviesių.
Liko nuotraukų pluoštas senų,
Ten jaunystę aš savo randu...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.