Gyvenimo laikas. Vaclovas Matažinskas

Greitai bėga gyvenimo laikas,

Greit gegutė skaičiuoja metus.

Neseniai aš buvau dar vaikas –

Jau vaikų auginu aš vaikus.

Pražilo galva ir akys

Nemato taip kaip ankščiau...

Šokinėja spaudimas patrakęs,

Neseniai aš dar vaikas buvau.

Sąnariai jau ne tie, sunkiai lankstos,

Ausys girdi ne visus garsus,

Greit pavargsta jau manosios rankos...

Gal einu aplankyt anūkus?

O su jais visos ligos prapuola,

O su jais vėl aš jaunas esu.

Jie yra juk geriausia paguoda,

Myli jie ir aš juos myliu.

Jie juk daktaras yra geriausias,

Kuris gydo ligas be vaistų.

Ir paguost jie moka švelniausiai

Vien akytėm, be žodžių skambių.

Juk tai jie – gyvenimo džiaugsmas,

Juk tai jie – akių mūsų šviesa.

Kai užauga vaikai, labiausiai

Mylim mes anūkus – tai tiesa.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.