Paprasta aritmetika. Vaclovas Matažinskas

Nepatinka man šis pasaulis

Su dviveidžiu virš mūsų dangum,

Kuriame, rodos, yra dvi saulės,

Ir nežinom kuri šviečia ir kur.

Nepatinka ir oras bespalvis

Su kvapais padalintais perpus,

Juk kažkas nuolat siūlo tau smarvės,

O pats sėdi kur oras švarus.

Stalas bendras perpus padalintas.

Vieniems kėdės, kitiems tik suolai,

Vienoj pusėj šampanas įpiltas,

Kitoj prastas vanduo bus gerai.

Bendras maistas. Vieniems jis nuo viršaus,

O kitiems, kas prisvilo - dugne.

Vieniems pila į lėkštę, kur tiršta,

Kiti maudos liesam skystime.

Viskas lygiai čionai po teisybei.

Suskaičiuota - nebus nuskriaustų.

Vieni gavę savus sėdi tyliai,

Kiti eina ieškot papildų.

Ir juos randa, ir gauna, ir ima.

Tau kas lieka to maišo kampe,

Nes juk tie, kas aukščiau savęs žiūri,

Per skubumą pamiršta tave.

Negalvokit rimtai, aš juokus rašinėju,

Aritmetika čia paprasta.

Jeigu viską į krūvą sudėjus,

Tu tik saujoje atneši, jie atveš mašina.

Nepatinka man šis pasaulis,

Bet jame aš lig šiol gyvenu,

Man užtenka ir tos manos saulės...

Neverkiu aš - tik viską stebiu.

VACYS--DZŪKELIS. 2020

Komentarai