Ąžuolas. Irena Lazickienė

Tarsi tėvas prie gryčios
Stovi ąžuolas senas,
Iš žemelės gimtosios
Jis gyvybę sau semia.

Jis man primena tėvą,
Toks pat tvirtas, tiesus.
Pasiruošęs, jei reiktų,
Ginti savo vaikus.

Rodos metų našta
Jam visai nebaisi,
Nors jau tėvo nėra
Medi, tu čia esi...

Prie tavęs susirinksim
Visi tėvo vaikai,
Ačiū, ąžuole senas,
Kad lig šiol išlikai.

Kad tavęs nepalaužė
Anei vėtros, nei lietūs,
Kad po tavo šakom
Visada rasim vietos.

Irena Lazickienė