Už savas klaidas. Irena Lazickienė

Man kartais norisi apnuogint savo sielą
Ir išsakyt ten slepiamas skriaudas.
Bet ar supras kas nors? Ar kas pateisins?
O gal galvos, beprotė esu aš?

Man norisi atverti širdį ir padėt ant delno.
Žiūrėkit, ji tyra kaip ašara mana.
Tai pasakykit, kokio velnio,
Dėl smulkmenų jus kaltinat mane.

Man kartais norisi sušukt:
- Ei, žmonės, pasižiūrėkit į save!
Ir nuodėmes savas skaičiuokit,
Galbūt jų turite daugiau ir už mane.

O aš savom bėdom gyvensiu,
Iš jūsų nieko neprašau.
Ir jeigu reiks ką nors atsiprašyti,
Tai tik savęs atsiprašau.

Ir pasakysiu jums, kad niekad nenorėjau
Gyventi pagal jūsų primestas tiesas,
Nes visada tvirtai tikėjau,
Ne jūs, o aš mokėsiu už savas klaidas.

Irena Lazickienė