Lemtie. Vaclovas Matažinskas

Lemtie, kokia tu nenuspėjama esi...
Klastinga kartais tu, net ir žiauri,
Gera ir mylinti, o kartais ir švelni.
Lemtie, kokia tu nenuspėjama esi.

Skiri tu žmones, suvedi juos vėl kartu.
Kažkas tai peikia, giria tave kiti...
Daug nusivylusių yra tavim žmonių.
Lemtie, kokia tu nenuspėjama esi.

Mes mylim, neapkenčiam ir draugaujam,
Nešiojam skausmą, širdgėlą širdy.
Mes kažko norim, bet negaunam...
Lemtie, kokia tu nenuspėjama esi.

Vieni kitus išduodame ir teisiam,
Dažnai ir akmenis nešiojam užanty.
Ir uždraustų dalykų dažnai geidžiam...
Lemtie, kokia tu nenuspėjama esi.

Mes žinome, kad nieko nepakeisim,
Mes tikime tavim ir netikim dažnai,
Nors žinom, kad tu visus mus teisi.
Lemtie, kokia tu nenuspėjama esi...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą