Sustok. Vaclovas Matažinskas

Sustok, šiandieną čia išlipsiu
Ir eisiu basas per žalius laukus,
Vidury pievos gėlėse nukrisiu,
Skaičiuosiu danguje debesėlius.

Aplinkui gros žiogai, skraidys plaštakės
Ir boružėlės laipios ant stiebų...
Gulėsiu aš, bėgs laikas kaip patrakęs,
Bet man gerai toli nuo miesto ūžesių.

Štai skruzdėlytė atsargiai ropoja
(Iš kur tas kalnas atsirado, nežinia)
Ir pienės pūkas prieš akis skrajoja...
Bandau aš užmigdyti gamtoje save.

Bet miegas neima, akys į dangų žiūri,
O ten kregždutės nardo tarsi vandeny.
Oi kaip seniai man taip ramu, taip gera buvo,
Koks jausmas geras kaupiasi širdy.

Bet vakarėja... Tuoj reikės man keltis
Iš pievų nuostabiųjų patalų,
Į miesto triukšmą pėstute reikės man belstis
Ir vėl ten būti tarp dulkių ir triukšmų...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.