Obelys žydi. Vaclovas Matažinskas

Žiūrėk už lango obelys jau žydi,
Žiedų sukrovė nematytai daug.
Man rodos, mūsų meilės jos pavydi...
O gal išeikim mudu jų paklaust?

O ar meni po šita obelaite 
Mūs pirmą vaiką sūpavai kadais.
Prabėgo laikas velniškai jau greitai,
Jau žaidžiam su vaikų vaikais.

Prabėgo metai, obelys paseno
Ir mes abu, kaip dainoje, žemyn upe...
Kiek rudenėlių į langus lietumi barbeno,
O kiek pavasarių sutikome sode.

Atrodo neseniai tu man piršaisi  
Vestuvės, pulkas ir piršliai...
...Kažko troškina, gal tu vandens nueisi?
Žiūrėk, kaip pešasi pievelėje žvirbliai.

Štai ir diena praėjo, gražiai mes pakalbėjom.
Saulutė sėda, jau gal einam link namų?
Reikia bijoti pavasarinio šito vėjo...
Rytoj ir vėl ateisim pasėdėti tarp žiedų...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.