Kaip aš kenčiu. Vaclovas Matažinskas

O Dieve, kokios šaltos tavo rankos!
Mieloji, ar girdi mane?
Kažkur perkūnai laukuos trankos...
Kaip man prižadinti tave?

Prižadinti? Ne... Jau neprikelsiu.
Kodėl perkūnai trankosi lauke?
Rankas į dangų aš iškelsiu –
Nubauski tuos, kur atėmė tave.

Kodėl ranka tokia negailestinga
Nužudo tuos, kuriuos myli?
Kodėl jėgų visad pristinga?
Kodėl žudikai lieka vis gyvi?
 
Kodėl mes verkti turime prie kapo,
O jie gyvi, nors uždari?
Ar Dievas neteisybės tos nemato?
Nuteiski juos dabar, juk tu gali...

Vienam gyvybę atėmėt, kitam ramybę.
Dvi širdys, pervertos vienu durklu.
Nenoriu aš bausmės. Kur rast teisybę,
Kad jie kentėtų taip, kaip aš kenčiu...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą