Gandrai ir žmonės. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Rodos, jau seniai
Vaikai lizdus paliko.
Išskleistais sparnais
Pasaulį naują pasitiko.
Bet gandrai vis stovi.
Neramu.
Pasigenda savo jie vaikų...
 
Kaip jiems sekasi,
Ar jų tvirti sparnai?
Ar dar traukia juos
Gimti namai?
 
Taip ir mes.
Išleidžiame vaikus
Ir galvojam,
Ar šioj žemėj nepražus.
Ar sparnus tvirtus
Jiems užauginom,
Ar gyvent gražiai
Juos išmokinom.
 
Vis galvojam,
Ar užteks jiems patirties,
Ar skraidyt
Gyvenimo takais mokės.
 
Stovime ir mes
Kaip du gandrai,
Ilgimės vaikų,
Suaugusių seniai.
Jau kadais jie
Turi lizdą savo,
Iš kurio
Ir jų vaikai
Pasaulin iškeliavo.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Aš renkuosi gyvenimą", 2018 m.