Sustojo laikas. Vaclovas Matažinskas

Sustojo laikas, nyku pasidarė,
Kai tu mielasis palikai namus.
Širdis nurimti be tavęs negali,
Paguodos ieškau šiandien pas vaikus.

Man ten gerai, tačiau nuobodu,
Niekas taip švelniai nepakalbės kaip tu.
Naktim iš lovos kartais aš pašoku...
Rodos, tu pašaukei mane vardu.

Rašau šį laišką aš į nebūtį.
Rašau, kur nėr kelių ir pašto nebėra.
Rašau, žinodama aš liūdnąją teisybę,
Kad tu neperskaitysi šio laiško niekada.

Rašau širdim ir ašaromis plaunu,
Jausmais dedu taškus ir vėl rašau...
Ramybės truputį nuo savo rašto gaunu,
Kad tu jį paskaitytum, Dievo aš prašau.

Prašau palengvint mano sunkią dalį,
Prašau padėt gyventi man vienai.
Tik Jis vienintelis suprasti mane gali,
Kad jau nebus man niekada gerai.

Sustojo laikas, nyku pasidarė...
Širdis ledinė neturi ką mylėt.
Nors ji pamilt, ko gero, dar ir gali...
Tik štai atšilti ar ji dar sugebės?

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.