Kol galėsiu. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Ką aš turiu – tas mano.
Elgiuosi taip, kaip noriu,
Kartais bastaus po svietą,
Kvėpuoju tyru oru.
 
Noriu – einu per lietų
Arba kai saulė šviečia.
Ten, kur manęs nelaukia,
Kur niekas nepakviečia.
 
Einu sušlapus kojas,
Akis dengiu nuo saulės.
Palieku savo pėdas
Šiam dideliam pasauly.
 
Noriu – dainas dainuoju,
Noriu – eiles kuriu,
Niekam neraportuoju,
Kur šiuo metu esu.
 
Man pačiai dar neaišku,
Kuriuo keliu aš eisiu.
Ir savo metų naštą
Aš nešiosiu ar paleisiu.
 
Kol akys kelią mato,
Kol kojos žengia noriai,
Einu ir nesustoju,
Mane vilioja toliai.
 
Širdis kol trokšta laisvės,
Aš vietoj nestovėsiu.
Keliausiu iki galo
Tiek, kiek jėgų turėsiu.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Aš renkuosi gyvenimą", 2018 m.