Man ne tas pats. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Ne elgeta,
Bet trupinius surinksiu.
Aš negaliu žiūrėt,
Kaip žemėn krenta
Duona mūs šventa.
Ne davatka,
Bet pasimelsiu,
Kad alkanų nebūtų žemėj niekada.
 
Ne pranašas,
Bet ateitį regiu miglotą.
Kas šventa, išdraskyta
Rankomis žmonių.
Ne paukštis,
Bet už jį maldauju,
Žmonės, nekirskit medžių,
Nenaikinkite miškų.
 
Esu žmogus,
Kuriam ši žemė rūpi,
Jos lobiai, palikimas
Protėvių, senelių ir tėvų.
Todėl man ne tas pats,
Kaip žemė mūs atrodys
Ir kokią ją matys
Vaikai ateinančių kartų.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Aš renkuosi gyvenimą", 2018 m.