Kojomis rasas barstau... Vaclovas Matažinskas

Nuleidęs galvą, kojomis rasas barstau,
Einu namo – šviesu, bet kelio nematau.
Man liūdna, teko išsiskirt pačiam ryte,
Atrodo, tik pradėjau aš mylėt tave.

Aš taip norėjau, kad naktis ši nesibaigtų,
Kad man dar apkabinus tave laikyti leistų.
Bučiuoti plaukus, blakstienas tas ilgas
Ir lūpas, tarsi vyšnias, raudonas ir putlias.

Atrodo, tiek mažai meilės nakties tebuvo,
Rasa iškrito su rūku, ir viskas žuvo.
Žvaigždės miegot nuėjo, saulutė lėtai kilo,
Aistros, šviesos gal išsigandę, lėtai, bet tilo.

Nuleidęs galvą, kojomis rasas barstau,
Naktis ši baigėsi per greit ir tau, ir man.
Namo iš lėto širdies liūdesį nešu,
Viliuosi, susitiksim vakare, labai tikiu.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.