Prisiminimai nevysta. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Pasiilgau tavęs aš labai,
Širdyje jausmas vis dar rusena.
Aš ateisiu senuoju taku
Į pasaulį, kur laimė gyveno.

Pasitikti manęs tu ateik,
Ten, kur teka upelis per pievas,
Ten, kur sukos jaunystė linksma,
Kur kvepėjo žydėdamos ievos.

Nežinau, ar surasim, ar ne
Ten pradingusią savo jaunystę,
Bet vis vien pasitiki mane –
Atminimai tikrai nenuvysta.

Susikibę už rankų abu
Eisim ten, kur jaunystė gyveno,
Kur armonika griežė linksmai,
Ten, kur meilę palikome savo.

Na, tai kas, kad žili smilkiniai,
Na, tai kas, kad jaunystė praėjo.
Jeigu širdį dar traukia širdis,
Meilės žiedas ir vėl sužydėjo.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.