Du krantai. Vaclovas Matažinskas

Aš lyg pro klevo lapą išakijusį matau,
Kaip pirmą kartą tave susitikau.
Aš širdį savo jau tuomet paskyriau tau,
Iš karto vaikiškai tave aš pamilau.

O metai bėgo upeliu labai srauniu,
Širdis vis sakė, kad tave myliu,
Ir jau ne vaikiškai mylėjau ir jaučiau,
Kad aš turiu ir noriu priklausyti tau.

Išskyrė mus gyvenimas, kaip upė du krantus,
Sukūriau šeimą aš per tuos metus,
Tačiau ne mano buvo namų šis židinys...
Kažkur širdies kamputyje ruseno dar viltis.

Ir kaip gyventi, jeigu meilės nebėra,
Jei apkabinęs kitą aš regiu tave...
Ieškoti išėjau tavęs, palikęs tuos namus...
O gal pavyks sujungti tuos nutolusius krantus...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.