Tinkamas nuotekų tvarkymas – gyventojų pareiga

Deja, dalis gyventojų naudojasi kitų gerumu ir pakantumu, mat centralizuotai netvarkomos nuotekos dažnai būna visai netvarkomos ar tvarkomos netinkamai – jos išleidžiamos į gruntą, per savadarbius nuotekų septikus ar paviršinius lietaus nuotekų tinklus. Vietines nuotekų tvarkymo sistemas naudojantys gyventojai kartais pamiršta pasirūpinti jų išsiurbimu ir išvežimu, taip darydami žalą aplinkai ir sukeldami nemalonumų kaimynams.
Centralizuotai tvarkomos nuotekos patenka į valymo įrenginius, kuriuose jos išvalomos, o jei nuotekos išleidžiamos į lietaus tinklus, tada jos neišvalytos išleidžiamos į atvirus vandens telkinius ir teršia aplinką. Kadangi paviršiniai (lietaus ) nuotekų valymo įrenginiai sulaiko tik naftos produktus ir pakibusias medžiagas, juose nėra biologinio nuotekų valymo.
Visame Alytaus mieste yra tik apie šimtas individualių namų, kurie šiuo metu neturi galimybės prisijungti prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų. Minėti gyvenamieji namai yra atokesnėse, rečiau apgyvendintose Alytaus miesto vietovėse, nutolusiose nuo centralizuotų tinklų, todėl tokių būstų prijungimas iš bendrovės pareikalautų didelių investicijų. Šių namų prie centralizuotų tinklų negalima prijungti ir panaudojant ES fondų investicijas, nes tai neatitiktų finansavimo aprašo reikalavimų: ES finansuoja tik tokius projektus, kuriuose 1 gyventojui prie centralizuotų tinklų prijungti reikia išleisti ne daugiau kaip 4 344 eurų.
Tuo tarpu 99, 8 proc. alytiškių turi galimybę prisijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos. Bendrovė „Dzūkijos vandenys“, įgyvendindama Alytaus miesto vandentvarkos tinklų plėtros projektus 2007–2013 metais paklojo apie 89 km centralizuotų vandentvarkos tinklų ir sudarė galimybę 2530 gyventojų prisijungti prie centralizuotų tinklų. Šiuo metu minėta galimybe nepasinaudoję apie 240 Alytaus miesto ir Miklusėnų gyvenvietės gyventojų.
Daugiausia galinčių prisijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos, bet to iki šiol nepadariusių gyventojų yra Merkinės gatvėje, kituose Alytaus miesto rajonuose neprisijungusių yra tik pavieniai namai.
„Tinklams nutiesti naudojamos Europos Sąjungos paramos lėšos, nemažai prisideda ir pati įmonė. Daroma viskas, kad būtų įvykdyti ir keliami reikalavimai, ir gyventojams sudaryta galimybė naudotis kokybiška, šiuolaikiška paslauga – civilizuotai tvarkyti susidarančias nuotekas. Tačiau, deja, atsiranda gyventojų, kurie ta galimybe nesinaudoja, negalvodami nei apie savo, nei apie aplinkinių sveikatą“, – apmaudo neslėpė bendrovės „Dzūkijos vandenys“ vandentiekio ir nuotakyno departamento direktorius Leonas Mackevičius.
Nelegaliai prie buitinių nuotekų tinklų prisijungę, nuotekas į griovius išleidžiantys ar kitaip netinkamai jas tvarkantys gyventojai nuolat rizikuoja užsitraukti ne tik kaimynų nemalonę, bet ir aplinkosaugininkų skiriamą baudą.
Aplinkosaugininkai nuolat tikrina, kaip prie centralizuotos sistemos neprisijungę gyventojai tvarko savo nuotekas. Jie privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad nuotekos iš nuotekų kaupimo rezervuarų ir (ar) septikų yra perduotos išvežti nuotekų vežimo paslaugas teikiančiai įmonei. Tokius dokumentus būtina saugoti ne mažiau kaip vienerius metus.
Esant įtarimų, kad nuotekos tvarkomos netinkamai, aplinkosaugininkai ir „Dzūkijos vandenų“ specialistai atlieka patikrinimą naudodami dūmų generatorių. Tokio patikrinimo metu į lauko nuotekų tinklus pučiami sveikatai nekenksmingi dūmai, kurie pasitaikius nesandariam prisijungimui, pradeda veržtis per stogą, kaminą, lietaus latakus ir taip „išduoda“ nelegalius prisijungimus. Generatorius veikia pusšimčio metrų spinduliu.
„Dzūkijos vandenys“ šiuo metu eksploatuoja daugiau kaip 210 km nuotekų tinklų bei 42 nuotekų siurblines, kuriomis nuotekos nukreipiamos į miesto nuotekų valyklą. Pastaraisiais metais bendrovė įgyvendino ne vieną projektą, investuodama į centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų plėtrą ir atnaujinimą. Tinkamai prižiūrimuose ir nuolat atnaujinamuose nuotekų tinkluose gerokai sumažėjo avarijų skaičius. Jeigu anksčiau per mėnesį tekdavo likviduoti apie 67 nuotekų tinklų avarijas, tai šiuo metu avaringumas sumažėjo beveik per pusę: per visus praėjusius metus viename nuotekų vamzdžių kilometre įvyko tik 2,2 avarijos.
Prisijungimas prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų nieko nekainuoja. Jungiantis prie tinklų, kurie patiesti naudojant Europos Sąjungos paramos lėšas, šiuo metu yra taikomos lengvatos: nemokamai parengiamas projektas bei kita statybos darbams reikalinga dokumentacija, bendrovė finansuoja laboratorinius tyrimus, savo lėšomis atlieka įvado hidraulinius bandymus, bei suteikia kitą reikalingą techninę paramą. Nuotekų vamzdžius nuo centralizuotų tinklų iki namo gali pasitiesti patys gyventojai, taip pat jie gali kreiptis į specialistus, teikiančius tokias paslaugas.
Atlikus statybos darbus, su UAB „Dzūkijos vandenys“ sudaroma sutartis dėl nuotekų tvarkymo.
Už į centralizuotus nuotekų tinklus išleistas nuotekas atsiskaitoma pagal apskaitos prietaiso parodymus.

UAB Dzūkijos vandenys informacija