Ruduo – metas planuoti kitų metų sodą: siūlo iš esmės keisti požiūrį į gėlynus ir augalų pasirinkimą
Ilgą laiką nepriekaištingai prižiūrėtas, žaliuojantis sodas buvo neatsiejamas nuo reguliaraus laistymo. Tačiau vis dažniau pasikartojančios karščio bangos ir sausros verčia sodininkus keisti įpročius. Pasirodo, kai kurie augalai gali puikiai augti net tada, kai kelias savaites beveik nelyja.
Kaip rašo britų dienraštis „The Guardian“, besikeičiančios klimato sąlygos skatina iš naujo įvertinti įprastus sodo augalus. Tačiau tai nereiškia, kad ateityje teks atsisakyti vešlių, spalvingų gėlynų ir tradicinių gėlių.
Netikėtas eksperimentas sode
Alice Vincent šią vasarą nusprendė išbandyti, kurie jos sodo augalai išgyvens beveik be papildomo laistymo.
Eksperimentas atskleidė netikėtų dalykų. Nors kai kurie augalai nukentėjo nuo sausros, kiti pasirodė gerokai atsparesni, nei buvo galima tikėtis. Pavyzdžiui, rožės išgyveno, nors ir žydėjo gerokai skurdžiau. Puikiai laikėsi savaime sode išaugusi budlėja, kuri pavasarį buvo stipriai nugenėta. Sausrą taip pat ištvėrė karpažolės, šalavijai, šilokų ir kitų daugiamečių augalų kaimynystėje augančios smulkiažiedės erigeronų rūšys. Ypač gerai jautėsi kai kurie savaime išdygę augalai, kuriems nereikėjo jokios papildomos priežiūros. Šis eksperimentas priminė, kad sodo atsparumas priklauso ne vien nuo augalų pasirinkimo, bet ir nuo gebėjimo stebėti, kaip jie prisitaiko prie konkrečios vietos sąlygų.
Tradicinės gėlės gali nustebinti
Sodų kūrėjas ir knygų autorius Jackas Wallingtonas taip pat domėjosi, kurie augalai geriausiai ištveria sausras. Jis surinko kitų sodininkų pastebėjimus ir sudarė augalų, gebančių augti esant vandens trūkumui, sąrašą. Paaiškėjo, kad tarp jų yra nemažai tradiciniams angliškiems sodams būdingų augalų. Tai sausmedžiai, rožės, piliarožės, bijūnai, snapučiai ir gebenės. Vadinasi, kuriant sausrai atsparesnį sodą nebūtina atsisakyti romantiško, gausiai žydinčio gėlyno. Svarbiausia pasirinkti augalus, kurie tinkamomis sąlygomis gali išgyventi be dažno laistymo. Tiesa, net ir sausrai atspariems daugiamečiams augalams pirmaisiais metais po pasodinimo gali reikėti papildomos drėgmės, kol susiformuos stipri šaknų sistema.
Kokius augalus verta rinktis
Norintiems išbandyti ne tokius įprastus augalus A. Vincent siūlo atkreipti dėmesį į kalifornines ešolcijas, dar vadinamas Kalifornijos aguonomis. Šios ryškiais žiedais išsiskiriančios gėlės gali tapti spalvingu saulėto gėlyno akcentu. Dar vienas vertas dėmesio augalas – smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster'. Ši dekoratyvinė žolė suteikia gėlynui aukščio, struktūros ir išlieka dekoratyvi net pasibaigus vasarai. Autorės patirtis rodo, kad lendrūnai gali augti ne tik saulėtoje vietoje, bet ir daliniame pavėsyje. Taip pat siūloma išbandyti gauras. Jų smulkūs žiedai ant plonų stiebų primena virš gėlyno sklandančius drugelius. Įdomu, kad sausą vasarą autorę nustebino ir hortenzijos, kurios paprastai laikomos drėgmę mėgstančiais augalais. Viename jos pažįstamos sode hortenzijos atrodė puikiai net ir po užsitęsusių karščių. Vis dėlto šis pastebėjimas nereiškia, kad hortenzijas galima priskirti sausrai atspariems augalams. Jų savijauta labai priklauso nuo dirvožemio, augimo vietos ir vandens atsargų žemėje.
Rudenį verta planuoti kitų metų sodą
Ruduo – tinkamas metas įvertinti, kaip augalai ištvėrė vasarą, ir nuspręsti, ką kitąmet reikėtų pakeisti. Jeigu tam tikri augalai nuolat kenčia nuo sausros, galbūt verta paieškoti jiems tinkamesnės vietos arba pakeisti juos atsparesnėmis rūšimis. Ne mažiau svarbu atsižvelgti į sklypo dirvožemį, saulės apšvietimą ir drėgmės pasiskirstymą. Sausrai atsparus augalas nebūtinai gerai jausis sunkioje, nuolat šlapioje žemėje. O drėgmę mėgstančios rūšys gali puikiai augti net ir sausą vasarą, jeigu pasodintos tinkamoje vietoje. Todėl kuriant sodą ateičiai verta galvoti ne vien apie tai, kaip jis atrodys žydėjimo metu, bet ir apie tai, kiek priežiūros bei vandens jam reikės.
lrytas.lt informacija


Komentarai
Komentarų nėra