Miško medžių genetinis fondas: numatyti pagrindiniai darbai jam saugoti ir naudoti

Aplinkos ministro patvirtintomis Genetinių miško medžių išteklių ir selekcijos plėtros priemonėmis 2021-2023 metams numatyta, kaip šiuo laikotarpiu Lietuvoje bus saugomas ir naudojamas miško medžių genetinis fondas, itin vertingas nacionalinis turtas.

Planuojami pagrindiniai darbai: genetinių miško medžių išteklių saugojimas jų kilmės vietose ir perkėlus juos į kitą aplinką, pagrindinių ir retų miško medžių rūšių selekcija, genetiniai ir selekciniai moksliniai tyrimai ir jų panaudojimas sėklinei miško bazei kurti.

Šalies genetiniai miško medžių ištekliai – tai valstybinės reikšmės miškuose atrinkti 160 genetiniai draustiniai ir medynai, kuriuose saugomos ir atkuriamos natūraliai augančios, per keletą šimtmečių susiformavusios vietinių medžių rūšių populiacijos, 2772 rinktiniai medžiai, 18 vertingiausių medžių klonų rinkinių, augančių 57 ha plote. Genetiniai miško medžių ištekliai iš viso užima 3,8 tūkst. ha – 0,16 proc. visų šalies miškų ploto.

Genetiniuose draustiniuose ir medynuose siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas medžiams savaime atželti arba dirbtinai atkurti jų palikuonimis, todėl taikomos klasikinės miškininkystės priemonės – specialieji kirtimai, parama savaiminiam žėlimui, kad juose susiformuotų įvairiaamžiai saugomų medžių rūšių populiacijų medynai. Be specialiųjų kirtimų šiuose objektuose neįmanoma apsieiti, o siekiant išsaugoti šviesamėgių medžių rūšių (pvz., pušies, ąžuolo) genetinius išteklius, sėkmingam jų atkūrimui būtinos ir 0,5-1 ha erdvės.

Antai Punios šilo eglės ir pušies genetiniai medynai (iki 2014 m.– genetiniai draustiniai) dabar užima 285 ha plotą. Tačiau ar kas prisimena, kad 1985 m. visame Punios šile buvo įsteigtas medžių genetinis rezervatas? Dėl nepalankaus medžių rūšims atsikurti rezervato režimo, nevykdant jokių jų atkūrimo ar atsikūrimą skatinančių priemonių, vietinės medžių populiacijos ėmė nykti. Todėl 2001 m. buvo pasirinktas kitas – draustinio – režimas, kad specialiaisiais kirtimais ar sėkliniais metais purenant miško paklotę būtų vykdomas ir skatinamas senstančių medžių populiacijų atkūrimas, formuojant įvairiaamžius medynus, kol medžiai dar nepasiekę gamtinės brandos ir gausiai dera.

Geriausių, atspariausių genetinių miško medžių išteklių palikuonys naudojami sėklinei miško bazei kurti. Jų genetinės savybės vieną ar du kartus išbandomos bandomuosiuose želdiniuose. Lietuvoje įveista 90 vietinių medžių rūšių (daugiausia – ąžuolo, pušies ir beržo) bandomųjų želdinių, iš viso – 174 ha. Iš išbandytų medžių palikuonių klonų veisiamos sėklinės plantacijos, o iš jose surinktų selekcinių sėklų auginami sodmenys miškams atkurti ir veisti. Antai šiemet Aplinkos ministerijos užsakymu VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai paprastojo ąžuolo bandomuosiuose želdiniuose pradės ąžuolų genetinės struktūros ir įvairovės dėsningumų tarp populiacijų pagal DNR žymenis tyrimus. Jų rezultatai bus panaudoti sėklinei paprastojo ąžuolo plantacijai ir klonų rinkiniui sudaryti.

Genetinių miško medžių išteklių objektus atrenka Valstybinė miškų tarnyba. Visi jie įrašyti į Europos miško genetinių išteklių duomenų bazę, šalies Augalų nacionalinių genetinių išteklių informacinę sistemą ir Genetinių miško medžių išteklių informacinę sistemą.