Ateityje potvyniai dažnės ne pavasarį, o po stichinių liūčių

Šiuo metu Lietuvoje pajudėję ledonešiai ir kylantys upių potvyniai – vis retesnis reiškinys. Dėl visuotinio perkaitimo sukeltos klimato kaitos ateityje potvyniai dažniau kils po stichinių liūčių. Aplinkos ministerija potvynių žemėlapiams tikslinti ir grėsmėms iš naujo įvertinti prašo ir visuomenės indėlio.

Ministerijos duomenimis, potvyniai kelia riziką 28 tūkst. hektarų miestų ir gyvenviečių. Toks plotas daugmaž atitinka Kėdainių dydžio miestą. „Lietuvoje su potvyniais susiję ekstremalūs reiškiniai formuojasi 54 skirtingų upių atkarpose, taip pat, žinoma, Baltijos jūros bei Kuršių marių pakrantėse“, – sako Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja vandenų ir žemės gelmių klausimais Agnė Kniežaitė-Gofmanė.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Kęstučio Šetkaus, potvynių dinamikos pokyčius lems didėjantis kritulių kiekis, užtat plonėjanti ir retėjanti sniego danga. „Kitas potvynius lemiantis faktorius – liūtys, kurios sukelia staigius lietaus poplūdžius. Pagal mokslines prognozes ateityje ekstremalios liūtys bus dažnesnės ir intensyvesnės, tai yra dar ekstremalesnės, todėl lietaus poplūdžių dažnės, didės jų mastas“, – teigia Kęstutis Šetkus.

Bendras upių atkarpų ir pakrančių, kuriuose kyla potvynių rizika, ilgis sudaro 4 tūkst. kilometrų. 2014 metais šiems ruožams Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos parengė pirmuosius potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius.

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas antrina, kad potvynius vis dažniau lems ne ledonešiai, o lietūs. „Kylant oro temperatūrai šaltuoju metų laiku vis rečiau susiformuoja sniego danga, kurios tirpsmo vanduo kartu su pavasario liūtimis ir sukelia pavasario potvynius. Ateityje vidutiniai pavasario potvyniai tikriausiai toliau mažės, dalis pavasario potvynių vyks žiemą“, – aiškina tyrėjas.

Jis kartu atkreipia dėmesį, kad vandens lygio kilimo tendencijos Baltijos jūroje ir Kuršių mariose kol kas nėra žymios, vadinasi, klimato kaita didžiausius pokyčius sukelia Lietuvos upėse.

Istoriškai Lietuvoje nuo 1812 iki 2010 m. įvyko 154 stichiniai arba katastrofiniai potvyniai. Trys iš keturių potvynių kildavo tirpstant sniegui ir upėse susidarant ir ledo kamščiams, o intensyvios liūtis sukeldavo apie 15 proc. atvejų. Kitus potvynius lemdavo pakilęs Baltijos jūros lygis arba hidrotechnikos statinių avarijos (15 proc. atvejų).

Potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą, siekiant sumažinti neigiamas potvynių pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai, nustatė 2007 m. Europos Sąjungoje priimta Potvynių direktyva. Pagal jos reikalavimus šiuo metu atnaujinami potvynių žemėlapiai.

Agnės Kniežaitės-Gofmanės teigimu, žemėlapius pirmiausia būtina atnaujinti įvertinus reljefo pokyčius. „Jeigu konkrečiuose patvinstančių teritorijų sklypuose buvo gausiai kasama žemė arba statomi inžineriniai apsaugos įrengimai, mes prašome žmonių apie tai pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai“, – sako Aplinkos ministerijos tarnautoja.

Virtualiai visai visuomenei svetainėje potvyniai.aplinka.lt prieinamus potvynių žemėlapius numatoma atnaujinti tik pagal objektyvius duomenis, todėl Aplinkos ministerija prašo pateikti ir juos pagrindžiančią medžiagą (konkrečių sklypų topografinę informaciją, apsaugos nuo potvynių priemonių projektinę informaciją ar pan.). Pastabas su pagrindžiančia medžiaga iki 2021 m. gegužės 15 d. siųsti el. paštu aaa@aaa.am.lt.