Sąvartynai turėtų tapti praeities reliktu

Aplinkos ministerijos siūlomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos, kurioms trečiadienį pritarė Vyriausybė, leistų mažinti aplinkos taršą ir taptų dar vienu veiksniu, skatinančiu pereiti prie žiedinės ekonomikos. Jeigu Seimas jas priims ir bus įgyvendintos numatytos priemonės, Lietuvoje nuo 2030 m. atliekos nebebus šalinamos sąvartynuose, išskyrus tas, kurių niekaip kitaip negalima panaudoti.

„Sąvartynai turėtų tapti praeities reliktu, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. – Jau baigiasi laikai, kai iškasame žaliavas, pagaminame produktus ir juos išmetame, nesugrąžinę tų žaliavų perdirbti ar kitaip panaudoti. Siūlomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos, numatančios padidinti sąvartyno mokestį ir išplėsti mokėtojų už apmokestinamus teršalus sąrašą, jau seniai reikalingos.“

Pataisos padėtų įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos ir Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai laipsniškai didinti ekonomikos augimo nestabdančius aplinkosauginius mokesčius, tarp jų ir mokestį už komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose, kuris Lietuvoje yra vienas mažiausių, palyginti su ES ir kaimyninėmis šalimis.

Siekiant mažinti šalinimo sąvartynuose kaip pigaus atliekų tvarkymo būdo patrauklumą, siūloma nuo 2023 m. padidinti vadinamąjį sąvartyno mokestį nuo 10 eurų už toną iki 50 eurų, kad šis tvarkymo būdas būtų brangiausias. Šį mokestį mokės sąvartyno operatorius, kuris lėšas surenka iš šalinti atgabenamų nepavojingų atliekų turėtojų.

Dabar Lietuvoje mokamas 10 eurų už toną mokestis yra ekonomiškai patrauklus atliekų tvarkytojams, nes gerokai mažesnis, palyginti, pavyzdžiui, su atliekų deginimo įkainiais. Jis patrauklus ir galimybe „pigiai“ sutvarkyti kaimyninių šalių, kuriose yra daug didesnis, atliekas. Antai Lenkijoje sąvartyno mokestis – 61 euras už toną, Latvijoje – 65 eurai, Estijoje nuo 2022 m., tikėtina, bus 90 eurų.

Padidintas sąvartyno mokestis padėtų užkirsti kelią atliekų importui iš kitų šalių, sudarytų galimybes pasiekti, kad iki 2030 m. šalies sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų. Be to, nebelaidojant atliekų sąvartynuose jiems nebereikės teritorijų, kurios dabar yra užimtos, nors būtų tinkamos ir reikalingos kitoms veikloms.

Pažymėtina, kad siūlomos įstatymo pataisos dėl į aplinkos orą išmetamų teršalų iš stacionariųjų taršos šaltinių nenumato keisti apmokestinamųjų teršalų tarifų. Bus tik išplėstas mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojų sąrašas.

Mokestį turės mokėti ir tie ūkio subjektai, kurie eksploatuoja organinius tirpiklius naudojančius įrenginius (OTNĮ), kuriuos naudojant reikia tik įregistruoti įrenginį, bet neprivalu gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir mokėti mokestį už išmetamus teršalus. Veiklos vykdytojus, eksploatuojančius OTNĮ, įtraukus į privalančiųjų mokėti mokestį už aplinkos teršimą sąrašą, jie būtų skatinami investuoti į taršos ir skleidžiamų nemalonių kvapų mažinimą, ieškoti aplinkai ir žmonių sveikatai mažiau kenksmingų medžiagų ir būdų. Suteikiant galimybę eksploatuojantiems OTNĮ ūkio subjektams planuoti veiklos pakeitimus ir diegti taršą mažinančias priemones, įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.

Rengiant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus, buvo atsižvelgta į visuomenės nuomonę. Gyventojai aktyviai ją reiškia ir reikalauja imtis papildomų priemonių oro taršai mažinti, ypač piktinamasi nemalonius kvapus skleidžiančiais teršalais.