Miškininkai įvertino stipraus vėjo žalą: daugiausia praradimų eglynuose

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai apžiūrėjo miškus ir įvertino praėjusią savaitę stipraus vėjo, ypač smarkiai varčiusio ir laužiusio medžius šalia gyvenamųjų teritorijų, padarytą žalą. Nustatyta, kad visoje Lietuvoje išversta ir išlaužyta apie 33 tūkst. kietmetrių medžių.

Labiausiai – apie 28 tūkst. kietmetrių – nukentėjo spygliuočių medynai: pagal vyravusį vėją, daugiausia žalos padaryta eglynams, kadangi eglės šaknys paviršinės ir medis verčiamas su šaknimis, mažiau nukentėjo pušynai – pušies šaknis yra stipri ir eina giliai po žeme, vėjas šio medžio išversti nesugeba ir jis dažniausiai lūžta per pusę.

Didžiausia padaryta vėjo žala – maždaug 50 hektarų plynai išlaužyto miško, kitose vietovėse – tik nedideli, pavieniai išverstų ir išlaužytų medžių plotai.

Labiausiai nukentėjo miškai Tauragės, Telšių, Trakų bei Prienų regioniniuose padaliniuose. Mažiausiai nuo vėjo ir audros nukentėjo miškai Jurbarko, Kuršėnų regioniniuose padaliniuose.

Spartesniam medynų žvalgymui ir tikslesnei žalai įvertinti miškininkai pasitelkė bepilotes skraidykles, kurios vis dažniau naudojamos Valstybinių miškų urėdijos veikloje, taip pat girininkai vertino plotus apvažiuodami miško kvartalus.

„Regioniniai padaliniai jau tvarko vėjalaužas, kurios pavasarį gali tapti medžių kenkėjų židiniais ir plisti į sveikus bei nepažeistus medynus. Visi darbai turi būti atlikti iki liemenų kenkėjų skraidymo pradžios pavasarį“, - sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Jei didžiulės audros, išvartančios po kelis šimtus tūkstančių kietmetrių medžių, pasikartodavo maždaug tik kas dešimtį metų, tai, pasak miškininkų, stiprūs vėjai jau beveik kasmet pridaro žalos Lietuvos miškams, tačiau jų padariniai miškui yra mažesni.

Primename, 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. kietmetrių medienos. Būtent po šių vėjavartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.

2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kietmetrių medienos (tai sudarė net 12 proc. metinių kirtimo apimčių). Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. kietmetrių (90 proc. metinių kirtimo apimčių), Latvijoje 7,4 mln. m.³ (60 proc. metinių kirtimo apimčių). Tada miškų urėdijos susidūrė su darbo jėgos trūkumu, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių. Nepaisant to, uragano padariniai buvo likviduoti.

2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kietmetrių. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos (Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų). Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei kitų miškų urėdijų pagalba. Padariniai buvo likviduoti per 6 mėnesius.