Nuotraukos autorius: shutterstock nuotr.

Be šių dviejų medžiagų gausaus derliaus nesitikėkite – tai labai svarbu

Augalams reikia ne tik gerai sukultūrintos dirvos, pakankamai šilumos bei drėgmės, tačiau taip pat daug mitybinių medžiagų, kurios turi būti lengvai ir greitai įsisavinamos. Tam ypač reikalingas humusas, tačiau jo ne visuomet pakanka. Taigi, kokybiško ir gausaus derliaus, gražių ir ryškiaspalvių žiedų, sodrios ir dekoratyvios lapijos dažniausiai nesulauksite jeigu augalų auginimui nenaudosime trąšų. Pateikiame svarbiausią informaciją, kurią turite žinoti apie dirvos humusingumą, jo tręšimą.

Lietuviško dirvožemio pagerinimas ir kada tai daryti?

Organinę dirvožemio dalį sudaro pūvančios augalų liekanos, gyvi ir negyvi mikroorganizmai ir humusas. Pastarajame yra dviejų grupių junginių: nesuirusių organinių medžiagų (baltymų, angliavandenių, organinių rūgščių) ir specifinių humusinių medžiagų, kurios sudaro 85-90 proc. humuso. Iš jų svarbiausios yra humino ir fulvo rūgštys. Dirvožemio humuso kokybę, derlingumą nusako humino ir fulvo rūgščių santykis. Dirva derlingesnė kuo labiau šis santykis artėja prie vieneto (0.8-0.9). Lietuvos dirvožemiuose vidutiniškai yra 2-4 proc. humuso. Humusas yra potencialus mitybinių medžiagų šaltinis augalų mitybai. Jis mažina sunkių dirvų rišlumą, o lengvų didina, gerina dirvožemio ypatybes. Humuso kiekis palaikomas ir didinamas naudojant dirvos gerinimo medžiagas: kompostus, durpes, sapropelį, biohumusą, pjuvenas, durpines atsijas ir švylių arba naudojant organinį mulčią ir sėjant sideralinius augalus. Taip pat tai galima daryti praturtinant dirvą dirvos gerintojais ir aktyvikliais: humininių ir fulvinių rūgščių koncentratais, probiotikais, mielinių ir mikorizinių grybų kultūromis, bakterinėmis trąšomis ir mikroorganizmų kompleksais. Patį dirvožemį, jo mechanines ir fizines ypatybes gerina tinkamai suformuota armens struktūra ir tinkamai panaudoti dirvos papildai: perlitas, agrovermikulitas, zeovitas, bentonitas, keramzitas, įgėrio granulės, įgėrio ar antieroziniai geliai. Geriausia dirvožemio gerinimo darbus atlikti rudenį po derliaus nuėmimo, ruošiant dirvą kitiems metams, arba augalų sodinimo ar persodinimo metu. Kai humuso nepakanka Kuo dirvožemis derlingesnis (humusingesnis), tuo mažiau mitybinių medžiagų jam reikia trąšų pavidalu, tuo didesnės galimybės užauginti reikiamą derlių, užtikrinti augalų dekoratyvumą, gauti didesnę ekonominę naudą. Tačiau atlikti skaičiavimai rodo, kad planuojamas derliaus dydis iki 50 proc. yra nulemiamas kokybiško ir savalaikio tręšimo. Kadangi optimaliausiam augalų augimui ir vystymuisi be trąšų neįmanoma išsiversti, būtina naudoti harmoningą meliorantų, organinių ir mineralinių trąšų derinį. Moksliškai įrodyta, kad augalams reikia 20 medžiagų, kurios yra reikalingos arba net būtinos ir nepakeičiamos. Dalis medžiagų yra gaunama iš gamtos natūraliu būdu, o augintojo pareiga aprūpinti augalus 12 medžiagų: azotu, fosforu, kaliu, kalciu, magniu, siera, boru, variu, geležimi, manganu, molibdenu, cinku NPK+(Ca, Mg, S)+(B, Cu, Fe, Mn,Mo,Zn). Mineralinės ir organinės trąšos

Pirmas žingsnis organizuojant tręšimą – dirvožemio tyrimai. Naudinga būtų sužinoti mitybinių medžiagų likutį ir dirvožemio tirpalo reakciją. Tai padėtų sutaupyti lėšų, laiko bei laikytis būtiniausių gamtosauginių reikalavimų.

Antras žingsnis – tvirtai apsispręsti naudoti mineralines ir organines trąšas, o jeigu yra poreikis ir meliorantus. Vieni augintojai vengdami „chemijos“ nenoriai naudoja mineralines trąšas, pasikliauja mėšlu ir gausiai tręšdami dirvą, dažnai be jokios sistemos, nepasiekia norimų rezultatų. Vengti ar „bijoti“ mineralinių trąšų neverta. Jeigu griežtai prisilaikoma jų normavimo, nurodyto ant pakuotės, ir naudojimo atsižvelgiant į auginimo ypatumus, žalos nebus. Organinėse trąšose augalų mitybinių elementų yra organinėse medžiagose, ir jų augalai negali paimti tiesiogiai. Patręšus organinėmis trąšomis, dirvožemio mikroorganizmai pirmiausia turi suskaidyti jų sudėtingas organines medžiagas į paprastus mineralinius junginius. Dėl to organinės trąšos veikia silpniau, bet ilgiau už mineralines. Patręšus organinėmis trąšomis, pirmaisiais metais augalai paprastai pasisavina apie 30 proc. azoto, 60 proc. kalio ir 40 proc. fosforo. Organinės trąšos vertingos ir tuo, kad jose dažniausiai būna visų augalams reikalingų mitybinių medžiagų, jos yra dirvožemio humuso ir jo kiekio didinimo šaltinis, yra reikšmingos dirvožemio mikroorganizmų mitybai. Be to, jos turi teigiamą įtaką anglies dioksido kiekiui, kuris reikalingas augalų augimo procesui, bei didesnę ekologinę reikšmę. Organinių trąšų poveikio dėka padidėja dirvos sorbuojamoji galia, mažinamas dirvožemio tirpalo rūgštingumas, gerėja vandens ir oro režimai, tampa labiau palankesnės cheminės ir fizikinės dirvožemio ypatybės. Kaip pasirinkti trąšas? Renkantis trąšas, reikėtų atsižvelgti į dirvos ypatybes. Šarminėms dirvoms reikalingos rūgščios trąšos, o rūgščias dirva turėtų praturtinti neutralios ar šarminės trąšos. Dirvožemio rūgštingumas – tai dirvožemio gebėjimas neutralizuoti šarminius ir parūgštinti neutraliosios reakcijos druskų tirpalus bei vandenį. Dirvožemio rūgštingumas nustatomas pagal organinių medžiagų kiekį – kuo jų daugiau, tuo dirvožemis rūgštesnis. Dabar dauguma Lietuvos žemės ūkio naudmenų yra rūgščios arba linkusios parūgštėti. Jei dirvos pH yra 5,5 ir mažiau jos neutralizavimui yra tikslinga naudoti meliorantus – dirvos gerinimo medžiagas, kurios keičia dirvos reakciją. Dirvos nurūgštinimui naudotini gerai žinomi meliorantai: klintmilčiai, gesintos kalkės, kreida, dolomitmilčiai, kalktrąšė, opokos miltai. Meliorantai ne tik normalizuoja dirvos reakciją, bet ją praturtina kalciu (Ca) ir magniu (Mg). Tręšiant rekomenduojama laikytis trešimo normų, nustatytų atsižvelgiant i planuojamu auginti augalų poreikius mitybinėms medžiagoms. Tam kad butu išsaugotas dirvožemio derlingumas, prarastas mitybines medžiagas reikia gražinti. Norint gauti planuojama (įsivaizduojama) derlių, mitybinių medžiagų trąšų pavidalu augalams reikia duoti daugiau, negu prarandama, nes ne visu maisto medžiagų kiekiu augalai geba pasinaudoti. Pagrindinis tręšimas – tai toks tręšimas, kai trąšos duodamos iš anksto ir kuris atliekamas rudeninio arimo (perkasimo) arba pavasarinio žemės dirbimo metu. Šiuo būdu įterpiama visa trąšų norma arba didžioji jų dalis (ilgos vegetacijos augalams). Fosforo ir kalio trąšos įterpiamos rudenį arba pavasarį, o azoto trąšos tręšiamos tik pavasarį, kadangi tirpieji azoto junginiai per žiemą išsiplauna. Prie pagrindinio tręšimo galima būtų priskirti ir priešsėjinį tręšimą, kai tręšiama prieš sėją (sodinimą) arba persodinimą. Taipogi reikia nepamiršti, kad pagrindinio tręšimo poveikis turėtų būti ilgaveikis. Todėl apibendrinant galime teigti, kad: Pagrindinis augalų tręšimas – tai augalų tręšimas meliorantų, organinių ir mineralinių birių trąšų deriniu iš anksto, prieš sėją (sodinimą) arba augalų vegetacijos pradžioje. Pagrindinis tręšimas yra augalų derliaus, grožio ir dekoratyvumo garantija. Tinkamai subalansuoti makro (NPK)-, mezo (Ca,Mg,S)- ir mikroelementai (B,Cu,Fe,Mn,Mo,Zn) trąšose užtikrina vešlaus ir gyvybingo šaknyno formavimąsi, tvirto ir sveiko stiebo augimą, skatina visavertį gumbų ir pumpurų formavimąsi, žiedų ir žiedynų susidarymą, sodrina ir paryškina žiedų, lapų ir spyglių spalvas, apsaugo augalus nuo neigiamo aplinkos ir žaladarių poveikio, mechaninio poveikio ir pažeidimų. Rudenį atliekamas pakrikas dirvos gerinimas (kompostas 1-2 kg/m2), organinių trąšų (granuliuotas paukščių mėšlas NPK 4-3-3 – 200 g/m2), meliorantų (dolomitmilčiai – 200 g/m2 ) ir minerlinių fosforo (granuliuotas superfosfatas P 20 – 30-40 g/m2) ir kalio (kalio chloridas K 60 20-40 g/m2) ar NPK rudeninių trąšų (NPK 3,5-10-15, NPK 3,5-10-20 – 30-40 g/m2 ) pakrikas tręšimas. Pavasarį – lokalus dirvos gerinimas (biohumusas, agrovermikulitas, sapropelis, mikorizė, zeovitas), lokalus organinių trąšų (granuliuotas paukščių mėšlas NPK 4-3-3 – 150-200 g/m2), organinės-mineralinės trąšos NPK 7-7-7 – 100-150 g/m2),), meliorantų (granuliuota kreida, kalktrąšė 100-150 g/m2), mineralinių kompleksinių trąšų su/be mikroelementais (NPK 12-11-18, NPK 10-10-17, NPK 15-15-15, NPK 16-16-16, NPK 11-11-21 – 30-60 g/m2) tręšimas. Trąšų pasirinkimas pagal augimo vietą Konkrečias dirvožemio gerinimo ir tręšimo medžiagas ir jų įterpimo būdus rinktis taip pat reiktų atsižvelgiant į augalų auginimo vietą. Jei kalbame apie kambarinius augalus, dekoratyvinius lapuočius, spygliuočius, vazonines gėles ar prieskonius, dirvos pagerinimui tinkami durpių substratai, augalingas gruntas. humininių rūgščių produktai, probiotikai, orgaininių trąšų lazdelės, ilgo poveikio NPK trąšų tabletės, mineralinių trąšų lazdelės. Kai kuriais atvejais reikalingi įšsišaknijimo hormonai, augimo stimuliatoriai ir aktyvikliai. Dirvą papildyti rekomenduojama keramzitu, agrovermikulitu, perlitu. Balkonų augalų dirvos gerinimui reikalingi durpių substratai, augalingas gruntas, humininių rūgščių produktai, probiotikai, mikroorganizmų kultūros, humininių rūgščių produktai, probiotikai, mikroorganizmų kultūros, ilgo poveikio NPK granuliuotos trąšos ir trąšų tabletės, NPK bechlorės granuliuotos trąšos. Naudojami augimo ir žydėjimo stimuliatoriai ir aktyvatoriai, antistresantai ir retardantai. Dirvos papildymui naudojamas keramzitas, agrovermikulitas, perlitas, zeovitas, įgėrio granulės. Šildaržio augalų, daigų, gėlių ir ankstyvųjų daržovių dirvožemiui naudingas augalingas gruntas, kompostas, biohumusas, sapropelis, žemapelkės durpės, durpių substratas, humininių rūgščių produktai, probiotikai, bakterinės trąšos, mikroorganizmų kultūros. Taip pat granuliuotas mėšlas, granuliuotos NPK ekologiškos trąšos, granuliuotos NPK organinės-mineralinės trąšos kaulamilčiai, organinių trąšų lazdelės, ilgo poveikio NPK granuliuotos trąšos ir trąšų tabletės, NPK bechlorės granuliuotos trąšos, mineralinių trąšų lazdelės. Reikalingi ir įšsišaknijimo harmonai, augimo stimuliatoriai ir aktyvikliai, antistresantai, dirvos papildai – agrovermikulitas, zeovitas, bentonitas, įgėrio granulės, meliorantai – dolomitmilčiai (rudenį), kreida, kalktrąšė (anksti pavasarį). Naudojami ir sideratai – garstyčios ir dobilai bei organinis mulčas – šiaudai, durpės, durpių atsijos, vytinta vejinė žolė. Daržo augalai, ankstyvosios, vidutinės trukmės ir ilgos vegetacijos daržovės tręšiamos granuliuotu mėšlu, granuliuotomis NPK ekologiškomis trąšomis, granuliuotomis NPK organinėmis-mineralinėmis trąšomis, kaulamilčiais, organinių trąšų lazdelėmis. Naudojamos ir vienanarės azoto, fosforo, kalio trąšos, NPK bechlorės granuliuotos trąšos, NPK granuliuotos trąšos. Dirvos gerinimo medžiagos – augalingas gruntas, kompostas, biohumusas, sapropelis, durpių substratas, humininių rūgščių produktai, probiotikai, bakterinės trąšos, mikroorganizmų kultūros, mikorizė. Meliorantai – dolomitmilčiai, klintmilčiai, gesintos kalkės (iš rudens), kreida, kalktrąšė (anksti pavasarį), sideraitai – garstyčios, lubinai, dobilai, rugiai, rapsai. Dirvos papildai – agrovermikulitas, perlitas, zeovitas, bentonitas, įgėrio granulės. Naudojami ir įssišaknijimo harmonai, augimo stimuliatoriai ir aktyvikliai, antistresantai. Teisingai atlikus dirvožemio gerinimo ir pagrindinio tręšimą darbus bus užtikrintas tvarus ir ilgalaikis derlingumas bei dekoratyvumas, ko pasekoje augalų auginimas ilgą laiką džiugins augintoją savo rezultatais.

lrytas.lt informacija