Nuotraukos autorius: K.Bitvinsko nuotr.

Kokį Kalėdų medį rinktis – kirstą ar vazone, o gal nuomotis arba puošti šaką?

Artėjant Kalėdoms tenka spręsti, kokią eglutę puošti. Pasirinkimas šiais laikais didžiulis. Aplinkosaugininkai dilemą kviečia spręsti paprastai ir rinktis tokį variantą, kuris turi mažiausią poveikį aplinkai. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojo Algirdo Klimavičiaus nuomone, jaukiausiai namuose atrodo natūralūs daiktai, todėl jis siūlo Kalėdoms rinktis gyvą eglutę. Tiesa, tik tokią, kuri auginta specialiai šventėms. „Prieš šventes parduodamos kirstos eglutės yra specialiai tam ir auginamos. Jos užauginamos iki tam tikro dydžio, nukertamos, o vietoje jų iškart sodinamos kitos. Tai yra tam tikra verslo forma”, – sakė A. Klimavičius. Visai kas kita, jei žmogus sugalvotų miške savavališkai ne savo valdoje pats nusikirsti eglutę. Už tai jam būtų skirta bauda. Tiesa, A. Klimavičius pasidžiaugė, kad tokių atvejų pastaruoju metu pasitaiko labai retai.

Pasirinkimų – daugybė

Gyvo medžio norintys gyventojai turi ir daugiau pasirinkimų. Jau kelerius metus norimos rūšies ir dydžio eglutę, pasodintą vazone, galima išsinuomoti. Po švenčių verslininkai medžius surenka ir prižiūri iki kitų metų. Gana populiaru vazonuose pasodintus medelius ir pirkti. „Prieš perkant eglutę vazone reikėtų išsiaiškinti, ar ji skirta persodinti, ar ne. Kai kurias po švenčių galima pasisodinti prie namų ar kitoje vietoje. Tačiau būna ir tokių, kurios skirtos tik vienam sezonui. Po švenčių tokią eglutę, kaip ir nukirstą, galima panaudoti būsto šildymui, o gruntą išpilti į daržą”, – pasakojo A. Klimavičius. Gyvų Kalėdų medžių įvairovė didžiulė. Populiarėja svetimžemės rūšys, natūraliai augančios kituose kraštuose, kai kada atkeliavusios net iš Šiaurės Amerikos, bet dabar auginamos Europoje – įvairūs kėniai, baltosios, dygiosios arba sidabrinės eglės. A. Klimavičius sakė, kad nors šie medžiai nėra būdingi Lietuvos gamtai, prie invazinių rūšių nėra priskiriami, nes sparčiai neplinta, jų auga tiek, kiek žmonės pasodina.

Verčiau sodinti lėčiau augantį medį

Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas sakė, kad eglės yra pakankamai nelepūs medžiai, todėl gyventojai jų gali pakankamai paprastai užsiauginti patys ir kasmet turėti, ką puošti Kalėdoms.

„Anksčiau buvo labai išpopuliarėjusi sidabrinė eglė, ji visai nelepi ir auga labai greitai. Kartais toks didelis medis prie namų pradeda kelti problemas, todėl dažnai gyventojai sidabrines egles prieš Kalėdas dovanoja miestams puošti. Prie namų medį Kalėdoms norintiems užsiauginti žmonėms geriau rinktis tokią rūšį, kuri auga lėčiau”, – paaiškino A. Rutkauskas. Pasak A. Rutkausko, eglių ir kėnių yra įvairiausių rūšių, o kai kurias labai tinka auginti mieste, pavyzdžiui, serbines ir krūmines egles, korėjinius kėnius. „Eglės yra pakankamai atsparios, joms ypatingų sąlygų nereikia, o išauginti paprasta. Kėniai nemėgsta per daug užmirkusios dirvos, kai kurias rūšis gali pulti kenkėjai”, – pasakojo A. Rutkauskas. Eglutę galima išauginti iš sėklos – pasaulyje kaip tik populiarėja tokia dovana. Šventiškai supakuotų sėklų su pridėta instrukcija, kaip iš jų išauginti medį, galima nusipirkti ir Lietuvoje. A. Rutkauskas sakė, kad kurį laiką daigelis per metus pasistiebs tik po kelis centimetrus, tad norintiems medį užauginti greičiau, vertėtų į žemę įleisti sodinuką.

Miškininkai kasmet dovanoja šakas

Kiekvienais metais Kalėdų laukiančius gyventojus pradžiugina miškininkai. Valstybinių miškų urėdija ir šiais metais organizuoja jau tradicija tapusią iniciatyvą „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Regioninių padalinių miškininkai gruodį, artėjant šventėms visoje Lietuvoje gyventojams dovanos eglės šakas. „Norime paraginti žmones elgtis sąmoningai ir atsakingai – nelaužyti, nekirsti miške eglučių, o papuošti namus eglės šaka arba iš jos pasidaryti kalėdinę puokštę ar vainiką. Idėja nemokamai dalinti žmonėms šakas gimė daugiau nei prieš dešimtmetį ir ilgainiui išplito – dabar apima visą Lietuvą. Džiugu, kad vis daugiau žmonių domisi ir palaiko šią iniciatyvą. Pernai metais šios iniciatyvos metu buvo išdalinta daugiau nei 100 tūkstančių eglišakių”, – teigė Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai Valdas Kaubrė. Gyventojams dovanojamos eglių arba pušų šakos, atvežtos iš kirtaviečių, arba tam yra genėjami medžiai, kuriuos artimiausiu metu ruošiamasi kirsti. Nusprendę rinktis netikrą eglutę, taip pat turi nemažai pasirinkimų. Ji gali būti pagaminta iš medžio, popieriaus, plastiko ar kitos medžiagos. Reikėtų nepamiršti, kad kai taps nebereikalinga, ji turi keliauti į rūšiavimui skirtą konteinerį ir būti perdirbta.

Gintarė Micevičiūtė

lrytas.lt informacija