Pernykštės žolės deginimas – pavojus ne tik gamtai, bet ir žmonėms

Kaip ir kasmet pernykštės žolės deginimas pavasarį kelia didelį rūpestį. Nežiūrint į draudimus, žmonės įpratę deginti pernykštę žolę, meldus, nendres ir išdžiūvusius krūmus. Sąmoningi sausos žolės padegimai sudaro apie 70 procentų visų pievų gaisrų. Tai ne tik blogas suaugusiųjų įprotis, bet ir blogas pavyzdys vaikams, nes suformuojama jų nuomonė, kad žolę deginti galima, nes taip daro suaugusieji.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusį savaitgalį ugniagesiai visoje Lietuvoje 229 kartus vyko gesinti degančios žolės. Nuo metų pradžios kilo 459 žolės gaisrai. Jų metu išdegė 52 ha atvirų teritorijų.
Žolės deginimas – tai nusikaltimas gamtai. „Žmonės dažnai klaidingai mano, jog deginant žolę žemė bus derlingesnė. Mokslininkai įrodė, kad daugumos piktžolių šaknys yra gana giliai ir po deginimo jos išlieka. Laukai po išdeginimo sužaliuoja, bet pasikeičia dirvožemio struktūra, t. y. dirva nuskursta. Gaisro metu sunaikinamas puvinio sluoksnis, o kartu su juo ir mikroorganizmai, kurie būtini biologinei pusiausvyrai išlaikyti. Net ir vienkartinis išdeginimas sumažina dirvos derlingumą 5–8 proc.“,– teigia Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vida Mačernienė.
Deginant žolę žūva pievose gyvenantys vabzdžiai, varliagyviai, driežai, kurmiai, ežiai, kiškiai, graužikai ir kiti gyvūnai. Sudega paukščiai ir pradėti sukti jų lizdai, perimi jaunikliai, sunaikinamos perimvietės. Gaisruose žūsta skruzdėlynai, retos augalų rūšys, skursta dirva, padidėja vėjo ir lietaus sukelta erozija, ugnis persimeta į miškus, pastatus. Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonės.
Dažnai kartu su žole, medžių lapais ar kitomis augalinės kilmės atliekomis deginamos buitinės atliekos – plastikinė tara, užterštos pakuotės, rūbai, batai, baldai ar kitos atliekos. Degimo metu teršiama atmosfera. Toksiški degimo produktai kenkia žmonių sveikatai – kvėpavimo organams, kraujotakai, akims. Kiekvienais metais gaisruose žūsta žmonės – dažnai tie, kurie padegė žolę, nes staigus vėjo krypties pasikeitimas, didelė liepsna ir dūmai žmogų užklumpa netikėtai.
Aplinkosaugininkai kreipiasi į visus gyventojus, kad niekas nepraeitų pro šalį, pamatęs degančią žolę, ir pasistengtų užgesinti ugnį. Nedideliame plote ją lengva užplakti šakomis ir užtrypti kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Matant, kad ugnies nepavyks pažaboti, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Už sausos žolės deginimą, nesilaikant numatytų reikalavimų, gresia administracinės baudos nuo 30 iki 300 eurų. Be to, gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą.
Susimąstykite! Nedeginkite žolės, saugokite gamtą ir savo turtą!

Alytaus miesto savivaldybės informacija