Nuotraukos autorius: A.Vaitkevičius

Ką daryti, jei važiuodami automobiliu kelyje nutrenkėte žvėrį?

Šiltuoju metų laiku iš miestų ištrūkę gyventojai skuba džiaugtis greitai bėgančia vasara. Dėl to užmiestyje padidėja automobilių srautai, tuo pačiu išauga ir susidūrimo su laukiniu gyvūnu tikimybė. Kaip išvengti susidūrimo su žvėrimi ir ką daryti jį nutrenkus paaiškino specialistai. Pasak Neries regioninio parko vyr. ekologo Tado Bujanausko, didžiausia tikimybė išvysti laukinį gyvūną kelyje – saulei leidžiantis, švintant bei nakties metu. Taip yra dėl to, kad, pavyzdžiui, kanopiniai žvėrys ganytis pradeda tamsiu paros metu, kuomet plėšrūnams juos yra sunkiau sugauti. Tuo pačiu metu galima sutikti ir lapes, usūrinius šunis ir kitus plėšrūnus. „Svarbus yra ne tik paros, bet ir metų laikas, tačiau kiekvienos gyvūnų rūšies ruja, poravimasis vyksta skirtingu laiku. Rudeniop, kai hormonai veikia gyvūną, jis jaučiasi drąsesnis – ateina ir iki sodybų, drąsiau kertą ir kelią. Kitas dalykas – vėlyvas pavasaris ir vasaros pradžia, kuomet paaugę jaunikliai pradeda savarankiškiau judėti, elgtis drąsiau dėl nepatirties“, – komentavo ekologas T. Bujanauskas.

Pagal vietą – gyvūnų rūšys

Vietos, kuriose yra didžiausia tikimybė sutikti laukinį gyvūną – ten, kur mažiausiai žmonių. Vieni labiau apinkami miškuose, kiti – pievose. Tačiau daugiausia gyvūnų pasitaiko ten, kur jų netrikdo žmonės, ten jie būriuojasi, dažniau kerta ir kelią. Pasak T. Bujanausko, neretai gyvūnai pasidaro takus pamiškėse, šalia pievų, kur jiems yra lengviau judėti. Be to, ten kur miškas, ten tikėtina ir sutikti daugiau rūšių laukinių gyvūnų. Taip pat neretai pievose kiškius medžioja lapės, todėl gyvūnas gali į kelią išbėgti ir viduryje pievų.

Kokie gyvūnai dažniausiai išbėga į kelią – pasakyti sudėtinga. Dažniausiai tai – smulkūs žvėreliai, pavyzdžiui, kiškiai, lapės, usūriniai šunys, kiauniniai, ežiai, sparnuočiai. Automobiliai neretai nutrenkia ir paukščius, ypač sunkiasvorė technika. Stirnos, elniai ar briežiai į autoįvykius patenka rečiau, tačiau sukelia skaudesnes pasekmes.

Kaip išvydę automobilį elgiasi laukiniai gyvūnai?

Ekologas T. Bujanauskas teigė, kad nuspėti, kaip pasielgs gyvūnas kelyje, yra labai sunku. „Kiekvienas elgiasi individualiai. Pavyzdžiui, tikėtina, kad kiškis tamsiu paros metu bėgs ten, kur šviečia automobilio lempos. Jis nebėgs skersais kelio, o skuos juo tiesiai. Todėl patartina sustoti ir išjungti šviesas, kad jis pasitrauktų į šoną. Tuo tarpu stirna, pamačiusi atvažiuojantį automobilį, gali apsisukti atgal, bet tuoj pat vėl bandyti bėgti per kelią ir pulti ne ant pirmo, o ant važiuojančio antro automobilio. Tačiau tokiais atvejais galioja bendra taisyklė – pamačius gyvūną, sulėtinti automobilio greitį, nes gyvūnai dažniausiai būna ne po vieną ir jų yra visas būrelis šalikelėje. Be to, vyresnis gyvūnas gali elgtis vienaip, jaunesnis – dar kitaip. Todėl labai sudėtinga nuspėti ir kelyje būtina elgtis labai atsargiai“, – aiškino ekologas T. Bujanauskas.

Kas turi pasirūpinti nutrenktu gyvūnu?

Paskambinus 112 ir pranešus apie avariją, kurioje nukentėjo laukinis gyvūnas, į įvykio vietą siunčiama policija, o informacija apie sužeistą žvėrį perduodama budintiems Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo centro pareigūnams. „Vadovaudamiesi nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Medžioklės taisyklėmis), gavę pranešimą apie autoįvykio metu sužeistą arba žuvusį gyvūną, pareigūnai praneša medžiotojų būrelių ar klubų atstovams, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose. Atvykęs į vietą medžiotojas priima sprendimą ar gyvūnui reikalinga veterinarijos specialisto pagalba“, – teigiama Pranešimų priėmimo centro atsakyme.

Vis tik medžiotojai tokios atsakomybės kratosi. „Medžiotojai nėra veterinarai ir jie nėra kviečiami žvėries būklei nustatyti“, – sakė moterų medžiotojų klubo prezidentė Ramutė Juknytė. Anot jos, pastarieji kviečiami arba nutraukti sužeisto žvėries kančias, arba paimti gyvūną, jeigu jis iš karto žūsta. Nors žvėris ir nėra sumedžiojamas, bet pagal LR medžioklės įstatymo 3 straipsnį priklauso tam medžioklės plotų naudotojui t.y. medžiotojų klubui arba būreliui, kurio plotuose įvyko nelaimingas atsitikimas.

Gyvūno likimas – aplinkosaugininko rankose

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė nurodė, kad gyvūno likimą visgi sprendžia aplinkosaugininkas, priėmęs pranešimą.

„Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną (nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne), būtina informuoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Pranešimų priėmimo skyrių (telefonu 8 5 273 2995) arba pateikti informaciją Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112. Tai galima padaryti bet kuriuo paros metu. Teikiant informaciją reikia nurodyti kiek įmanoma tikslesnę vietą ir apibūdinti gyvūną (negyvas, sužeistas ar pan.). Savo ruožtu, gavęs informaciją AAD Pranešimų priėmimo skyriaus budintis pareigūnas priims sprendimą, ką toliau daryti: kviesti medžiotojus ar gyvūnų globėjų asociaciją“, – teigė ji. Anot specialistės, tolimesni veiksmai su sužeistu gyvūnu dažniausiai priklauso nuo to, kuri gyvūno kūno dalis buvo kliudyta: „Priklausomai nuo sužalojimo, priimamas sprendimas mėginti gydyti arba nutraukti gyvūno kančias. Atkreipiame dėmesį, kad automobiliui partrenkus laukinį gyvūną dažniausiai sužalojimai būna nepagydomi, kadangi dažnai tokio susidūrimo metu gyvūnai patiria stuburo ar galinės kūno dalies sužalojimus, o tokius sužalojimus ypatingai sunku išgydyti ir tikimybė, kad gyvūnas išgyvens ir galės toliau gyventi gamtoje – labai maža“.

Pasiimti gyvūno sau negalima

Taip pat I. Krikštopaitytė informuoja, jog laukinio gyvūno negalima gelbėti pačiam: „Vairuotojas, partrenkęs žvėrį, niekada negali pasiimti numušto laukinio gyvūno, nes už tai gresia administracinė atsakomybė. Už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų.“ Pasiteiravus, ar pats procesas neatrodo sudėtingas, kada, pvz. vidury nakties reikėtų stovėti šalikelėje su sužeistu ežiuku ir laukti galimai iš kito miesto važiuojančios Gyvūnų globėjų asociacijos, I. Krikštopaitytė paaiškino: „Gyvūnais turi pasirūpinti specialistai. Visų pirma, specialistai žino, kaip tinkamai gyvūnai turėtų būti nugabenami iki pagalbos suteikimo vietos, nes tik tinkamai gabenant, bus galima gyvūnui suteikti tinkamą pagalbą. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad laukiniai gyvūnai vengia žmogaus ir bet koks žmogaus kontaktas jiems sukelia papildomą stresą.

Dar daugiau, ne visos veterinarijos klinikos turi kompetencijos gydyti laukinius gyvūnus, todėl laukinio gyvūno gabenimas nuo klinikos iki klinikos gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Savo ruožtu, lengvai sužeisti laukiniai gyvūnai greičiausiai išgyvens, todėl geriau nereikėtų jų trikdyti ir palikti gyti patiems.“

Bijo gauti baudą už nutrenktą gyvūną

Kai kurie vairuotojai, patekę į avariją su laukiniu gyvūnu, dvejoja, ar skambinti 112, baimindamiesi, jog be automobilio remonto dar teks sumokėti ir baudą. Anot I. Krikštopaitytės, tai labiau mitas, nei reali praktika – įvertinus aplinkybes, dažniausiai pasirodo, jog vairuotojas net norėdamas nebūtų išvengęs smūgio, tad bauda neskiriama. Norint išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais, patariama atsisakyti nereikalingų kelionių už miesto ribų žvėrių migracijų metu bei sutemus ar anksti ryte. Jei tai neišvengiama, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir būti ypatingai atidiems, ypač ten, kur matomi ženklai apie laukinių žvėrių ant kelio pavojų. Rekomenduoja atidžiai stebėti kelio ženklus, išlaikyti dėmesį ir neatsipalaiduoti. Jei gyvūnas partrenktas kelio atkarpoje, pažymėtoje įspėjamuoju ženklu „Laukiniai gyvūnai“, gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, skiriamas įspėjimas arba administracinė bauda, tačiau už netyčia partrenktą gyvūną valstybei žalos atlyginti nereikalaujama. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jog jei kelią perbėgo stirna, šernas ar kitas gyvūnas, labai didelė tikimybė, jog paskui ją tuoj išlėks antras, visas jų būrys arba jaunikliai, todėl patariama stabdyti transporto priemonę ir šiek tiek palaukti pakelėje.

Naudingi kontaktai avarijos metu

Jei susidūrimo nepavyko išvengti ir įvykio metu nukentėjo žmonės, kuo skubiau apie tai praneškite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kvieskite greitąją pagalbą. Atvažiavusi policija užfiksuos įvykį, jei gyvūnas žuvo – kūną paims medžiotojai (miesto ribose – sanitarinės tarnybos). Jeigu negyvas gyvūnas trukdo eismui, galite pabandyti patraukti kūną nuo kelio arba padėti atšvaitą, kad vairuotojai būtų įspėti. Prisiminkite, kad sužeistas gyvūnas gali elgtis neprognozuojamai, ir jo judinti nereikėtų. Jeigu gyvūnas dar gyvas, informuokite apie tai policiją ir aplinkosaugininkus numeriu 8 5 273 2995. Sužeistais laukiniais žvėrimis ir paukščiais rūpinasi Kaune įsikūrusi Gyvūnų globėjų asociacija, visą parą budintys numeriai patiems skubiausiems atvejams – 8 655 70058 ir 8 686 44828, internetinis puslapis, kuriame yra ir daugiau naudingos informacijos – gga.lt

Šarūnas Meškys

Evelina Žičkutė

lrytas.lt informacija