Alytaus rajone vyks Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų renginys

2021-ieji paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė totorių gyvenvietėje Raižiuose surengė pasitarimą dėl liepos 11 d. čia organizuojamo renginio. Numatoma, kad bus surengta ekskursija, knygos pristatymas bei koncertinė programa, kurios sudėtyje –  Dainavos šalies muzikos festivalio, Vilniaus pučiamųjų kvinteto „Brasspalvos“ pasirodymai.

Raižiai, kaip ir dauguma Lietuvos kaimų, tikriausiai būtų mažai kam žinoma vietovė, jeigu ne čia gyvenantys totoriai ir veikiantys jų maldos namai – mečetė. Manoma, kad ji stovėjo Raižiuose nuo XVI amžiaus.

Šią vasarą sukanka 700 metų nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais prieš Kryžiuočių ordiną sudarymo. Alytaus rajono savivaldybė, įvertindama ryškų totorių  pėdsaką Lietuvos ir Alytaus krašto istorijoje bei kultūroje, nori pagerbti šios tautos atstovus bei kviečia gyventojus, atvykstančius svečius domėtis Raižių gyvenvietės praeitimi, jos istorija ir kultūra, dalyvauti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams skirtuose renginiuose.

APIE LIETUVOS TOTORIUS
Totoriai Lietuvoje yra unikali etninė grupė, gyvenanti Lietuvos Respublikoje ir laikoma viena seniausių tautinių mažumų. Totoriai Lietuvoje yra tiurkų ir mongolų genčių palikuonys. Jų protėviai imigravo į LDK iš Aukso Ordos, Krymo chanato ir Pavolgio Ordos. Totoriai dabar neturi savo valstybės, tačiau sugebėjo išlaikyti savo etninę kultūrą, tautinę ir religinę tapatybę. Dauguma Lietuvos totorių yra musulmonai sunitai. Jų dvasinis centras-muftiatas buvo atkurtas 1998 m., sugriuvus Sovietų Sąjungai. Šiandien Lietuvos totorių mečetės veikia Nemėžyje, Keturiasdešimt Totorių kaime, Raižiuose ir Kaune.

XIV amžiuje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė apėmė didelę teritoriją, o siena rytuose buvo netoli totorių žemių. Tarp dviejų tautų vyko intensyvus bendravimas. Pirmieji totoriai į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atėjo kaip sąjungininkai kovose su kryžiuočiais 1319–1320 m.
     Lietuvos totoriai yra gerai žinomi dėl savo karinių darinių. Jie dalyvavo LDK pusėje Žalgirio mūšyje prieš Kryžiuočių ordiną 1410 m. liepos 15 d. Iš pradžių šie kariniai daliniai buvo vadinami Vėliavomis, vėliau įsiliejo į LDK priešakinę sargybą (sudarė atskirus totorių pulkus). Per šimtmečius pagrindinė totorių veikla buvo tarnyba karinėje ir diplomatinėje tarnyboje.
Keli šimtai totorių karių su šeimomis XVI-XVII amžiuose atvyko į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Tarp atvykusių buvo nemažai kilmingų totorių. Jie įsikūrė Vilniuje, Trakuose, prie Alytaus.
 Už gerą tarnybą totoriai buvo apdovanoti žeme ir dvarais. Jie buvo atleisti nuo mokesčių todėl, kad atliko karo tarnybos prievolę už duotą žemę. Tie, kurie nėjo karo tarnybos, mokėjo pagalvės mokestį, mokėjo ir kitus mokesčius, kada valstybei prireikdavo.
Išlaikydami lojalumą šaliai, kuri tapo jų antrąja tėvyne, Lietuvos totoriai dalyvavo visuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karuose be išimčių 1794, 1831 ir 1864 metų sukilimuose. Jie taip pat dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės karuose (1918-1920). Pulkininkas Aleksandras (Suleimanas) Chaleckis, aukštas Lietuvos totorių karininkas, buvo vienas iš atgimusios Lietuvos kariuomenės įkūrėjų. Tarpukariu Lietuvos Respublikoje gyveno apie tūkstantis totorių.

Laikui bėgant keitėsi Lietuvos totorių profesijos. XX amžiaus pradžioje tarp totorių atsirado gydytojų, mokslininkų, menininkų ir laisvųjų profesijų atstovų. Kai kurie iš jų tapo plačiai žinomi pasaulyje. Lietuvoje jie turėjo dvi parapijas su centrais Kaune ir Raižiuose. 1930 m., Minint Žalgirio mūšio 520-ąsias metines, laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune atidaryta nauja mūrinė mečetė. Reikšmingą paramą jo statybai skyrė tuometinė Lietuvos Vyriausybė.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje gyvena apie 2500 totorių. Šiandien dauguma Lietuvos totorių telkiasi Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskrityse. Jų įtaką valstybės gyvenimui liudija Totorių gatvė Vilniaus centre ir buvęs Lukiškių priemiestis Vilniuje.
Lietuvos totoriai išlaikė kulinarinę tradiciją. Garsiausias jų patiekalas Lietuvoje ir užsienyje - sluoksniuotas pyragas su aguonų įdaru „Šimtalapis“. Taip pat plačiai žinomi lietuviški totorių koldūnai su aviena ir jautiena, moliūgų pyragas su mėsa (anksčiau tradiciškai vartota žąsis), apeiginiai apvalūs paplotėliai - jama, saldumynų chalva. (Pagal A.Jakubausko medžiagą).

Alytaus rajono savivaldybės informacija