Gruodžio 3-oji – Tarptautinė asmenų su negalia diena. Kokie pokyčiai įvyko ir kas laukia 2024 m. žmonių su negalia?

Lietuvoje gyvena daugiau nei 223 tūkst. žmonių, turinčių negalią dėl ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų. Pastaruosius trejus metus daug dėmesio buvo skiriama sprendimams, kurie keičia žmonių su negalia kasdienybę, galimybes įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime, būti visaverčiais jos nariais. Artėjant gruodžio 3-jai, Tarptautinei asmenų su negalia dienai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kokius pokyčius pavyko įgyvendinti per pastaruosius trejus metus ir kokios žmonių su negalia situaciją gerinsiančios naujovės laukia 2024 metais.

„Trejus metus kryptingai dirbome, kad žmones su negalia pasiektų tikra pagalba. Priartėję prie simbolinės finišo tiesiosios - 2024 metų, - norime, kad pokytis būtų dar arčiau žmogaus. Nuo sausio įsigaliosiančios naujovės užtikrins dar taiklesnę paramą žmonėms su negalia ir, tikiu, jog kiekvienas žmogus sulauks kokybiškam gyvenimui reikalingos visapusiškos pagalbos, pagal kiekvieno individualius poreikius“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Siekiant žmonėms su negalia užtikrinti taiklesnę paramą, nuo 2024 metų pradedama įgyvendinti negalios reforma. Pagrindinis jos tikslas – kad kiekvienas žmogus su negalia sulauktų kokybiškam gyvenimui reikalingos visapusiškos pagalbos pagal individualius poreikius.

Nuo 2024 m. pradės veikti naujas negalios vertinimo modelis kuomet negalia bus vertinama labiau atsižvelgiant į konkretaus žmogaus individualius poreikius, savarankiškumą ir kliuvinius būti savarankišku. Be to, į negalios vertinimą bus įtraukiamas pats žmogus su negalia ir, esant poreikiui, teikiamas pagalbos koordinavimas.

Negalios nustatymo pakeitimai glaudžiai susiję su pensinio amžiaus žmonėmis. Pagal šiuo metu galiojančią negalios vertinimo sistemą, darbingo amžiaus žmonėms nustatomas darbingumo lygis ir jiems mokama netekto darbingumo pensija, kuri priklauso nuo nustatyto darbingumo lygio ir asmens turimo darbo stažo. 

Vis dėlto, jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių (didelių arba vidutinių). Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau darbingumo lygis nėra nustatomas ir dėl to asmens gaunama pensija sukakus senatvės pensijos amžių nėra siejama su jo negalios sunkumu po amžiaus sukakties. Dėl šios priežasties, žmonėms, kuriems po senatvės pensijos amžiaus sukakties bus nustatytas dalyvumo lygis, bus apskaičiuojamos su negalios sunkumu susietos pensijos. Taiklesnės ir teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos vyresnio amžiaus žmonių su negalia skurdo mažėjimui šalyje.

„DARBINGUMO LYGĮ“ PAKEIS „DALYVUMO LYGIS“. Remiantis naujuoju negalios modeliu, bus kompleksiškai vertinami individualūs žmogaus poreikiai, atsižvelgiant į kliūtis, trukdančias jam visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis įvairiose gyvenimo srityse. Dėl šios priežasties pasirinktas terminas „dalyvumo lygis“. 

Asmenims, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, negalios „persivertinti“ tikrai nereikės. Jiems nustatytas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui (pvz., darbingumo lygis 25 proc. lygus dalyvumo lygio 25 proc.).

Naujas negalios vertinimo modelis galios naujai arba pirmą kartą dėl negalios vertinimo besikreipiantiems žmonėms. Asmenims, kuriems negalios nustatymo terminas yra pasibaigęs, pakartotinis negalios vertinimas bus atliekamas pagal naują negalios vertinimo modelį.   

Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems iki naujo reglamentavimo įsigaliojimo buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turimi specialiųjų poreikių lygiai prilyginami dalyvumo lygiui: 15 proc. dalyvumo lygis – asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; 40 proc. dalyvumo lygis – asmenims, kuriems buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

PAGALBA IR PASLAUGOS KELIAUS PASKUI ŽMOGŲ. Šiuo metu dalis žmonių su negalia negauna jų individualius poreikius atliepiančios kompleksinės pagalbos. Taip yra dėl to, kad pagalbos poreikius nustato skirtingos institucijos ar įstaigos, kurios tarpusavyje nekoordinuoja teikiamos pagalbos veiksmų. Nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos ir paslaugų teikimo koordinavimą atliks Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra). Ne žmogus, turintis negalią, ar jo artimieji ieškos pagalbos, bet pagalba „ateis“ pas žmogų „vieno langelio“ principu. 

INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos žmogui, turinčiam negalią, informaciją turės pateikti jam  prieinamu bendravimo būdu (pvz., Brailio raštu, lietuvių gestų kalba, lengvai suprantama kalba). Informaciją pateikiant prieinamais bendravimo būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Supratimas ir žinojimas paskatins ieškoti reikiamos pagalbos.

SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. Stiprinant ginčų nagrinėjimo institutą ir veiksmingesnę žmonių su negalia teisę į teisingumą lygiai su kitais, atsisakoma skundų nagrinėjimo instituto per Ginčų komisiją prie SADM tvarka nagrinės skundus (prašymus) dėl Agentūros veiksmų.

KAS JAU VEIKIA?

ASMENINIO ASISTENTO PASLAUGA. Žmonių su negalia savarankiškumą didina trečius metus teikiama asmeninio asistento pagalba. Ją gali gauti visi žmonės su negalia, kuriems šį poreikį nustato socialiniai darbuotojai, neatsižvelgdami į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį. Per pirmus 9 šių metų mėnesių asmeninio asistento pagalba pasinaudojo beveik 1,9 tūkst. žmonės su negalia, o per visus 2022 m. – per 1,6 tūkst. asmenų. Šią paslaugą galima gauti visose savivaldybėse.

MOBILIŲJŲ KOMANDŲ PAGALBA. TECHNINĖS PAGALBOS PRIEMONĖS. Nuo 2022 m. žmonės, turintys judėjimo, klausos, regos, komunikacijos ar sensorikos sutrikimų, gali sulaukti mobiliųjų komandų specialistų pagalbos Vilniaus ir Klaipėdos regionuose. Šiemet mobilios komandos įsteigtos Kauno ir Šiaulių regionuose. Tiesiai į namus atvykę specialistai padeda apsirūpinti konkrečiam žmogui reikalingomis techninės pagalbos priemonėmis: parenka tinkamiausią, apmoko, kaip naudotis, nuolat bendradarbiauja ir palaiko ryšį su techninės pagalbos priemonių gavėju. Padidintos dalies techninės pagalbos priemonių įsigijimo kompensacijos, o aprūpinimas techninėmis pagalbos priemonėmis tapo paprastesnis ir greitesnis.

BŪSTO PRITAIKYMAS. Daugiau žmonių, turinčių negalią, būstas ir jo aplinka gali būti pritaikomas pagal jų individualius poreikius. Skatinamas savarankiškas būsto pritaikymas – savivaldybės turi teisę padengti asmens  su negalia patirtas išlaidas, įsigijus reikalingų prekių ir įrangos būsto pritaikymui. Būsto pritaikymą gali organizuoti ir savivaldybė, ne tik pats žmogus savarankiškai.  Taip pat gali būti skiriama būsto pritaikymo išlaidų kompensacija, keičiant nepritaikytą būstą į pritaikytą ar iš dalies pritaikytą, pvz., kai parduodamas žmogui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas.

PASLAUGOS BENDRUOMENĖJE. Neįgaliųjų reikalų departamento įgyvendinamo projekto ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ metu 6 Lietuvos regionuose, bendruomenėse, yra teikiamos keturios paslaugos: apsaugoto būsto, socialinių dirbtuvių, įdarbinimas su pagalba ir pagalba priimant sprendimus. 

ŽMOGAUS SU NEGALIA APRŪPINTOJO STATUSAS. Žmonės, namuose slaugantys ar prižiūrintys pilnametį vaiką, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų, ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ar įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti, 36 mėnesiams nuo slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės sukakties dienos gali gauti žmogaus su negalia aprūpintojo statusą. Tai padeda geriau pasirūpinti pilnametystės sulaukusiu artimuoju, tenkinant individualius jo poreikius. 

SOCIALINĖS PASLAUGOS. Nuo 2023 sausio 1 d. įtvirtinta nauja socialinė paslauga – socialinė priežiūra šeimoms, skirta ir vaikus su negalia auginančioms šeimoms, ir asmenų su negalia šeimoms. Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsteigtos individualios priežiūros darbuotojų pareigybės, kurie dirba socialinės priežiūros šeimoms teikėjų komandoje. Vaikams, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims  teikiama integrali pagalba – dienos socialinė globa ir slauga asmens namuose. Plečiamas integralios pagalbos paslaugų spektras. Sutrumpėjo socialinių paslaugų skyrimo terminai.

DIDESNĖ PARAMA ŽMONĖMS SU NEGALIA. Palyginti su 2021 m., 2023 m. pradžioje socialinės išmokos padidėjo ketvirtadaliu (23  proc.), o šalpos pensijos – beveik trečdaliu (30 proc.). Vyriausybė SADM siūlymams šalpos pensijas skirti ir mokėti nepaisant to, kad jų gavėjai dirba. Taip pat teisę į šalpos negalios pensiją įgis ir tie asmenys, kurie bus pripažinti netekusiais 45-55 proc. dalyvumo po 24 metų sukakties dienos. Be to, bus suvienodintas šalpos negalios pensijų dydžių nustatymo principas, todėl daliai asmenų augs šalpos pensijos. 2022 m. socialinio draudimo senatvės pensijos ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos buvo indeksuotos du kartus.

AKTUALU DIRBANTIEMS

Nuo 2023 m. pradžios įsigaliojo naujovės, padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Jos reiškia laisvę pasirinkti – kur beįsidarbintų, pagalba keliauja paskui žmogų, o pagalbos apimtys nepriklauso nuo darbdavio statuso. Subsidija darbo užmokesčiui skiriama siekiant padėti žmonėms, turintiems negalią, įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų.  Darbo asistentas žmogui su negalia padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas. Darbdaviui kompensuojama dalis darbo asistento darbo užmokesčio.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas. Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė,  neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, parama judumui, įdarbinimas subsidijuojant, subsidija darbo asistento išlaidoms, darbo vietų pritaikymo subsidijavimas, savarankiško užimtumo rėmimas.

GARANTIJOS DIRBANTIEMS ŽMONĖMS SU NEGALIA AR AUGINANTIEMS VAIKUS SU NEGALIA. Derinti šeimos ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais bei įsitraukti į atvirą darbo rinką žmonėms, turintiems negalią, padeda papildomos garantijos: 

Mamadienis ir tėvadienis – auginantys du vaikus iki 12 metų, kai vienas ar abu vaikai turi negalią tėvai gali gauti apmokamas 2 dienas per mėnesį (anksčiau buvo 1 d.). Teisės aktų pakeitimai sudaro galimybes dirbti ne visą darbo laiką darbuotojui, slaugančiam šeimos narį, o taip pat darbuotojui, slaugančiam kartu su juo gyvenantį artimąjį. Tokia pat teisė suteikta ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki 8 m., – anksčiau tai galiojo tik auginantiems vaikus iki 3 metų. 

Nuotolinis darbas ir lankstus darbo laikas. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu to pareikalavus auginant vaiką su negalia iki 18 metų. O taip pat darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti ar prižiūrėti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį. Šie išvardinti darbuotojai turi galimybę dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu.  Įtvirtinta galimybė suteikti nemokamas atostogas ne tik slaugant sergantį šeimos narį, bet ir kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.

TIKSLINĖS IŠMOKOS DARBINGO AMŽIAUS ŽMONĖMS SU NEGALIA. Tikslinių kompensacijų dydžiai nuolat peržiūrimi. Nuo 2024 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 165 eurų. Šiais metais ji yra 147 eurai. 2022 m. tikslinių kompensacijų dydžiai didinti 2 kartus.