Nuotraukos autorius: M. Patašius, D. Umbrasas ir V. Ščiavinskas

Patikėję, kad visi greičio matuokliai išjungti, tūkstančiai vairuotojų padarė brangią klaidą

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) naudoti stacionarūs greičio matuokliai buvo išmontuoti dar vasarį. Laisvę pajutę vairuotojai atsipalaidavo, tačiau dėl to pasigailėjo. Beveik 30 tūkst. iš jų dar iki vasaros gavo baudas už greičio viršijimą didmiesčiuose. Čia radarai veikia, kaip ir anksčiau. 

Užmietyje naudoti radarai buvo išmontuoti ir išvežti, tačiau didžiųjų savivaldybės turi savo stacionarius matuoklius bei atskiras paslaugų tiekimo sutartis. 

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įrengtų greičio matuoklių išmontuoti niekam net nekyla minčių. 

Nubaudė 30 tūkst. vairuotojų 

Lrytas.lt skaitytojas Skirmantas, kurį neseniai nufotografavo Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje įrengto greičio matuoklio kamera, sakė akimirką net nesupratęs, kas nutiko. 

„Visur buvo skelbiama, kad greičio matuokliai išmontuoti.  

O štai tau ir siurprizas – dabar gausiu nuotrauką prisiminimui. Pasirodo, radarai veikia ir aš pats tai išbandžiau“, – stebėjosi vairuotojas.  

Vyras pažymėjo, kad greitis ties radaru nebuvo didelis, tačiau koks tiksliai – nepastebėjo. Baiminasi, kad teks mokėti iki 90 eurų baudą.  

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, nuo vasario 12 dienos, kai buvo išjungti užmiestyje esantys radarai, iki birželio 1-osios šalies didmiesčiuose esantys greičio matuokliai užfiksavo net 29 080 pažeidimų. 

Daugiausia – net 20 771 – greitį viršijusių vairuotojų buvo užfiksuota Vilniuje, 7524 pažeidėjai įsiamžino Kaune, o dar 785 – Klaipėdoje.  

Visais minėtais atvejais vairuotojams buvo skirtos baudos. 

Daugiausia radarų – sostinėje 

Vilniuje šiuo metu veikia 18 stacionarių greičio pažeidimų fiksavimo įrenginių, iš jų 9 fiksuoja ir raudono šviesoforo signalo, o vienas įrenginys ir važiavimo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta pažeidimus.  

„Susisiekimo paslaugų“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius aiškino, kad dauguma įrenginių nustatyti taip, kad fiksuotų atvažiuojančio transporto pažeidimus.  

Jis patikino, kad visiems Vilniaus miesto savivaldybei priklausantiems pažeidimų fiksavimo įrenginiams yra sudarytos priežiūros ir gedimų šalinimo sutartys, kurios dar galios ne mažiau kaip vienus metus. 

A.Apanovičius prasitarė, kad radarų bus perkama ir daugiau, o turimi – modernizuojami. Tai esą daroma atsižvelgiant į eismo įvykių statistiką.  

Pristatys kamerų be matuoklių 

Kaune radarų yra mažiau – tik penki, tačiau jie, panašiai kaip ir sostinėje, yra kilnojami. Pagal dabartinę sutartį yra septynios vietos, kuriose gali būti montuojami matuokliai.  

Kauno savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius sakė, kad šiuo metu ieškoma, iš kur įsigyti automobilių numerius atpažįstančias kameras.  

„Iš viso planuojame įsigyti apie 250 vienetų. Įmonė, kuri laimės konkursą, juos turės įrengti ir eksploatuoti“, – komentavo savivaldybės atstovas.  

M.Matusevičius neatskleidė, kokiam laikotarpiui sudaryta turimų radarų naudojimo ir priežiūros sutartis. Visgi patikino, kad įrangos tikrai neišmontuos. 

Pirks daugiau modernių 

Klaipėdoje veikia penki stacionarūs greičio matuokliai, kurie taip pat yra kilnojami, tačiau vietų skaičiaus savivaldybės atstovai neatskleidė.  

Iš veikiančių radarų du yra naujos kartos įrenginiai – fiksuoja ne tik greičio viršijimą, bet ir kitus pažeidimus.  

Artimiausiu metu tokių modernių matuoklių skaičius turėtų padvigubėti. Uostamiesčio savivaldybė nori pirkti dar du šiuolaikiškus radarus.   

Klaipėdos savivaldybės administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis sakė, kad įrangos priežiūros sutartis sudaryta trejiems metams.  

Pasibaigus šiam laikotarpiui ji bus pratęsiama, radarų išmontuoti neketinama. 

lrytas.lt informacija